G.Kirkilas Žinių radijui pripažino, kad Susisiekimo ministerija padarė klaidų, o opiausia problema - prasta komunikacija.

„Mūsų partija visuomet tam turi rezervų, bet specialiai kažkokiam atvejui neruošia tikrai“, - sakė G.Kirkilas.

Jis pabrėžė, kad daugiausiai atsakomybės už susidariusią padėtį tenka žlungančiai įmonei, kurios kontrolinį daugiau kaip 56 proc. akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija.

Gediminas Kirkilas
„Atsakomybė pirmiausiai tenka įmonei. Aišku, Susisiekimo ministerija, Užsienio ministerija ir kitos ministerijos turi padaryti, kas įmanoma. Bet iš tikrųjų nėra lengva padėti. Reakcija galbūt buvo šiek tiek pavėluota, bet aš tikiuosi, kad Susisiekimo ministerija įsigilins į tai, - sakė G.Kirkilas.

Jo teigimu, komunikacija tampa didžiausia ministerijų problema.

„Komunikacija, atrodo, tampa mūsų ministerijų problema. Man tas neaišku. Net jei neturi resursų, informacija turi pasiekti žmones ir visuomenę“, - teigė Seimo vicepirmininkas.

Nuostolingai dirbanti laivininkystė, kurios keturi iš penkių laivų sulaikyti užsienio jūrų uostuose dėl skolų, ketvirtadienį turėtų paskelbti bankrotą.

Opozicija siūlo atlikti parlamentinį tyrimą

 Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį paragino atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausybės veiksmų „Lietuvos jūrų laivininkystės“ atžvilgiu.

Jurgis Razma
„Manau, kad Algirdo Butkevičiaus vyriausybės neveikimas ar sąmoningas veikimas privedant nacionalinio jūrų laivyno įmonę prie bankroto reikalauja parlamentinio tyrimo. Tokį tyrimą galėtų atlikti Seimo Ekonomikos komitetas“, - pareiškė parlamentaras Jurgis Razma.

Politikas apkaltino premjerą neveiklumu, sakydamas, kad „jis toliau ramiausiai atostogauja Palangoje užuot sušaukęs specialų vyriausybės posėdį „Lietuvos jūrų laivininkystės“ problemoms spręsti“.

Dėl skolų buvo sulaikyti penki „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai. Vienas iš jų naktį iš Lenkijos parplaukė į Klaipėdą, keturi iki šiol įstrigę Senegale, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėse Valstijose, juose yra apie 100 jūrininkų.

Susisiekimo ministerija valdo daugiau kaip pusę „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų.

D.Grybauskaitė: Susisiekimo ministerija į laivininkystę žiūrėjo pro pirštus

Susisiekimo ministerija į bankrutuojančią valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ žiūrėjo „pro pirštus“ ir ja nesirūpino, teigia Lietuvos prezidentė. Dalia Grybauskaitė teigia, kad ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai ir neefektyviai.

Dalia Grybauskaitė ir Rimantas Sinkevičius
„Konkretus, ryškiausias pavyzdys yra įstrigę net penki mūsų Lietuvos laivai, kur Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę akcijų ir yra praktiškai pagrindinis savininkas. Žinome, kad problemos prasidėjo jau seniau, valdymas buvo kelių ministrų nesėkmingas, prisiskolinta, bet niekas nesprendė, niekas nesirūpino laivais, niekas nesirūpino įmone ir Susisiekimo ministerija žiūrėjo į šį procesą pro pirštus“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė.
Ji kaltino ministeriją nesirūpinant LJL nemokumu, nors kritinė padėtis buvo aiški jau nuo gegužės.
„O dabar, kai jau pradėjo strigti laivai, kai pradėjo areštuoti šios įmonės turtą, nes ji tampa nemoki, jau nuo gegužės mėnesio praktiškai tas vyksta, Susisiekimo ministerija tylėjo, kol šitas nepasirodė viešojoje erdvėje. Ir išties dabar pirmiausia mums turi rūpėti žmonės, Lietuvos žmonės, kurie yra laivuose“, - sakė šalies vadovė.

Anot jos, ministerijos valdomos įmonės yra valdomos aplaidžiai.

„Išties matome, kad ministerijos valdomos įmonės - o tokių valstybės įmonių yra 12 priskirtų šiai ministerijai, labai svarbių ir turto prasme, ir darbuotojų kiekiu. Tai ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, oro uostai, „Lietuvos geležinkeliai“ ir taip toliau. Matome, kad valdymas labai vangus, neefektyvus ir, net sakyčiau, aplaidus“, - tikino D.Grybauskaitė.