Jų teigimu, R. Šimašius stengiasi išlaikyti draugiško ir besišypsančio mero poziciją, o V. Matijošaitis laikosi griežtesnio ir stipresnio politiko įvaizdžio.
Tiesioginiuose mero rinkimuose gavęs beveik 63 proc. rinkėjų balsų R. Šimašius tapo Vilniaus meru ir pakeitė ne vieną kadenciją sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Beveik tiek pat balsų surinkęs V. Matijošaitis įveikė konservatorių Andrių Kupčinską.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad nacionaliniu lygiu bei žiniasklaidoje geriau matomas R. Šimašius: „Bet tai natūralu, nes Vilnius – didesnis miestas, ir jam skiriama daugiau dėmesio.“
Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, pasak kurio, Vilniuje išties daugiau triukšmo.
„Kaune viskas vyksta gana tyliai, ramiai. V. Matijošaitį dažnai tenka matyti centre. Niekas iš visuomenės nemėgina prie jo prieiti, kažką jam pasakyti ar pakomentuoti. Kaune naujasis meras buvo sutiktas gana ramiai, be didesnių emocijų. Triukšmo prasme Vilniuje meras startavo garsiau, bet tai jokiu būdu nėra kokybės ar ne kokybės ženklas“, – mano politologas.
Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas teigia, kad merų elgesys skiriasi ir socialinėje žiniasklaidoje – R. Šimašius labai aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose, tuo metu Kauno meras juose nėra toks aktyvus.
„Reikėtų įvertinti ir retoriką, kuria vadovaujasi R. Šimašius ir V. Matijošaitis. Nors Vilniaus meras oponentų dažnai kaltinamas, kad labiau griauna, o ne kuria, jis yra švelnesnis, aktyvesnis ir draugiškesnis. Tuo metu Kauno meras rinkimus laimėjo agresyvesne retorika, jis laikosi griežtesnio ir stipresnio politiko įvaizdžio“, – portalui LRT.lt komentavo A. Katauskas.
Stengiasi pildyti duotus pažadus
Kaip teigia politologas B. Ivanovas, R. Šimašius bando uždaryti kai kuriuos kontroversiškus A. Zuoko projektus, kurie miestui gali būti per sudėtingi finansiškai. „Skolų yra daug, o ambicijos ne visuomet konvertuojasi į kažką daugiau nei nuostoliai“, – LRT.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Pasak TSPMI dėstytojo M. Jastramskio, tiek Vilniaus, tiek Kauno merai kol kas didesnių klaidų nepadarė.
„Air Lituanica“ istorija buvo palikta lyg akmuo, už kurio buvo galima užkliūti. Yra rizikų, bet panašu, kad R. Šimašius dar susitvarko, ir tai atsispindi Liberalų sąjūdžio (LS) reitinguose. Jei R. Šimašiui nesisektų, ir visuomenė prastai jį priimtų, tai matytųsi bendrame LS reitinge“, – tvirtina politologas.
A. Katausko teigimu, pastarąjį merų vadovavimo periodą galima vadinti bandymo laikytis rinkimų metu duotų pažadų periodu, kai norima kaip įmanoma greičiau parodyti tam tikrą rezultatą.
„R. Šimašius daugiau akcentavo Žaliojo tilto skulptūras, „Air Lituanica“, darželius. Šių klausimų Vilniaus meras pastaruoju metu ir laikėsi. Tuo metu V. Matijošaitis akcentavo taupymą, gatves, racionalų lėšų išleidimą. Tokios buvo šių merų kertinės žinutės per rinkimus, todėl jie yra į tai susikoncentravę“, – LRT.lt kalbėjo A. Katauskas.
Viešųjų ryšių specialisto teigimu, dar neatėjo tas metas, kai žmonės sako, jog jokių pokyčių mieste nematyti. „Tai dar periodas, kai galima kaltinti senąją valdžią, kad ji kažko nepadarė. [...] Turbūt vieni didžiausių iššūkių dėl transporto ir kitų dalykų kils vasaros pabaigoje. Po atostogų kyla problemų dėl kamščių, gatvių, darželių. Tuomet prasidės konkretūs klausimai, kas yra padaryta“, – teigia A. Katauskas.
VDU politologas B. Ivanovas mano, kad tikėtis didesnių rezultatų per keletą mėnesių išties būtų naivu. „Didžiausi Kauno skauduliai – pastatai vaiduokliai ir pan., išliko. Sunku tikėtis, kad kažkas esmingai pasikeistų per pora mėnesių. Turbūt po metų bus galima konkrečiau pasakyti, ar iš tikrųjų tai, ką, pavyzdžiui, pažadėjo V. Matijošaitis, įgyvendino“, – aiškina B. Ivanovas.
R. Šimašius per daug pats komentuoja?
Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad V. Matijošaitis turėjo palankesnę startinę poziciją ir ją tinkamai išnaudojo.
„V. Matijošaitis neturėjo didelio neigiamo krūvio ir galėjo imtis konkrečių darbų. Kauno meras savo nuveiktuose darbuose stengiasi įžvelgti teigiamų aspektų. Tuo metu R. Šimašius iš pradžių turi gesinti „degančius gaisrus“ – ir tai jam trukdo užsiimti konstruktyvia veikla“, – LRT.lt komentavo L. Ulevičius.
Dėl šios priežasties, pasak ryšių su visuomene specialisto, per pirmuosius mėnesius atrodo, kad V. Matijošaitis miesto labui jau daug ką nuveikė, tuo metu R. Šimašiaus komanda esą atrodo sutrikusi ir bandanti ieškoti sprendimų, bet jų neranda. „Dabar jie tarsi pradėjo judėti, padarė keletą sudėtingų vadybinių sprendimų, bet kiek jie bus ilgalaikiai ir sėkmingi – dar anksti kalbėti ir vertinti“, – pridūrė L. Ulevičius.
Be to, pasak L. Ulevičiaus, sudėtingus sprendimus R. Šimašius komunikuoja pats, o ne deleguoja juos savo komandos nariams, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktorei. „Vienintelis šnekėtojas apie gerus ir blogus dalykus yra R. Šimašius, ir palaipsniui tai jam gali sukelti problemų, nes neigiamos intencijos, emocijos kaupiasi. Reikėtų rasti savo komandoje žmonių, kurie galėtų prisiimti neigiamų sprendimų viešinimo naštą ant savo pečių.
Pavyzdžiui, „Air Lituanica“ situaciją galėjo deleguoti kažkuriam iš savo vicemerų ar administracijos vadovei ir tam tikra prasme atsiriboti nuo to viešojoje erdvėje. [...] Nepaisant to, kad tas sprendimas buvo reikalingas ir pagrįstas, jis vis tiek yra neigiamas. Kauniečiams nuo neigiamų dalykų kol kas pavyksta atsiriboti sėkmingiau“, – LRT.lt kalbėjo L. Ulevičius.
Savo ruožtu A. Katauskas primena, kad R. Šimašius visuomet pats aktyviai valdė savo komunikaciją tiek neigiamais, tiek teigiamais klausimais. „Manau, jam dabar keisti šios pozicijos nereikia, nes pakeitimas sukeltų tik papildomų klausimų, o antraštės, kad R. Šimašius pradėjo slėptis už savo komandos žmonių, ilgai nelauktume. Jis pats padiktavo tokias žaidimo taisykles, per rinkimines batalijas atsakinėdamas į visus klausimus, tai jis tą turi daryti ir toliau. Juolab kad jam tai gan gerai sekasi, nepaisant to, kad klaidų daro visi“, – teigė A. Katauskas.