Žemesnės instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas L. Graužinienei dar pernai skyrė baudą už tai, kad ji, būdama Darbo partijos pirmininke, neįvykdė antstolės Astos Stanišauskaitės nurodymo ir iš partijos buhalterės Marinos Liutkevičienės atlyginimo neišskaičiavo 80 litų įsiskolinimo bendrovei „Lietuvos dujos“.
3967,79 euro (13,7 tūkst. litų) bauda susikaupė per 137 dienas, per kurias L. Graužinienė nevykdė antstolės nurodymo – už vieną nevykdymo dieną teismas skyrė 100 litų (29 eurų) baudą.
Tačiau Seimo pirmininkės advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad L. Graužinienė šio teismo sprendimo įvykdyti negalėjo paprasčiausiai dėl to, kad apie jį nieko nežinojo.
„Antstolis į partijos būstinę atsiuntė vykdomąjį raštą iš darbuotojo atlikti išieškojimą, bet jis nebuvo įvykdytas iškart. Tada jis sumąstė, kad pirmininkas yra atsakingas už viską ir įteikė ieškinį teismui, kuris paskyrė po 100 litų per dieną baudą.
Tokia primityvi fabula, kaip iš 80 litų galima užsidirbti 13,7 tūkst. litų pasekmes“, – apibendrino advokatas ir pridūrė, kad iš M. Liutkevičienės skolą antstolis yra susigrąžinęs.
V. Sviderskis tikino, kad L. Graužinienė nuo pat pradžių nieko nežinojo, o į Darbo partijos būstinę atsiųsti dokumentai galėjo tiesiog pasimesti. „Būstinėje visi sakė, kad šiuo konkrečiu klausimu nieko negavo. Ar dokumentai buvo neišsiųsti, ar kur nors nugrybavo pakeliui, Dievas žino“, – svarstė pašnekovas.
Pavyko įrodyti
L. Graužinienės advokatas sakė, kad įtikinti Vilniaus apygardos teismą pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą pavyko dėl to, kad nebuvo nė vieno dokumento su Seimo pirmininkės parašu.
Jis taip pat pridūrė, jog vos tik ji dokumentus gavo į Seimo rūmus, iškart kreipėsi į advokatą, o jau po kelių dienų teismui įteiktas skundas.
„Teismas tai nurodė kaip vieną iš motyvų sprendimui pakeisti – kad žmogus itin greitai, tiksliai ir aiškiai sureagavo. Paprastai būna vengiama ir toks elgesys yra nebūdingas“, – sakė V. Sviderskis.
Advokatas teigė, kad ši situacija išryškino ir didesnę Lietuvos teisinės sistemos problemą, kai antstoliai ar teismas registruotu paštu siunčia dokumentus. Esą formaliai užtenka juos įmesti kaimynui į pašto dėžutę ar paduoti nežinia kuo prisistačiusiam žmogui, ir jau laikoma, kad jie įteikti.
„Tai buvo pamoka tiek antstoliams, tiek teismams, – tikino jis. – Antstolis pateikė prašymą, pirmos instancijos teismas net nepranešęs pykštelėjo baudą ir taškas. Tik po aukštesnių instancijų teismų įsikišimo pavyko panaikinti tą absurdišką baudą.“
A.Stanišauskaitė Vilniaus apygardos teismo nutartį komentuoti atsisakė. „Nesu susipažinusi su teismo motyvais, nes teismas dar neatsiuntė pilnos nutarties, todėl nelabai turiu ką komentuoti“, – sakė antstolė.