Šioje liūdnoje statistikoje pirmą kartą atsidūrė ir moters karės pavardė. Kas lėmė, kad puikiai kolegų vertinta trijų vaikų mama ryžosi tragiškam žingsniui?
Savižudybė atostogų metu
Liepos 11-osios vakare Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (Rukla) kareivinėse žuvo šautinį sužeidimą patyrusį eilinė karė D. K. Įvykio dieną karė buvo atostogose, žūties metu ji buvo neuniformuota. Oficialiai nėra patvirtintia, tačiau neabejojama, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
Profesinėje karo tarnyboje eil. D. K. tarnavo nuo 2008 metų, pastaruoju metu ėjo Artilerijos bataliono ugnies baterijos ugnies nustatytojos pareigas. Kol kas nepaaiškinama, kaip atostogaujanti karė pateko į karinį dalinį ir gavo ginklą.
J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos tarnybos skyriaus Psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininkas kapitonas Andrius Jurgaitis sako, kad tai greičiausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kuomet nusižudė karė. Pasitaikė atvejis, kad savo noru iš gyvenimo pasitraukė karinėje sistemoje dirbusi civilė moteris, tačiau kad ranką prieš save pakeltų karė – iki šiol dar nežinomas atvejis.
Nusižudė praradęs darbą
Pranešimų apie karių savižudybes pasirodo po keletą per metus. Vos prieš porą mėnesių, gegužės pradžioje, Ukmergėje rastas ant elektros laido pasikoręs jaunas vyras.
Ukmergiškis taip pat nuo 2008 metų tarnavo mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“ Rukloje. Tačiau šių metų pradžioje vyriškis buvo priverstas palikti tarnybą, kai buvo sučiuptas neblaivus prie vairo.
Gyvenimo pokyčių neatlaikęs karys ryžosi savižudybei.
Mirtis poilsio kambaryje
2011 metų birželį Rukloje Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalione, poilsio kambaryje rastas pasikorusio 41-erių štabo seržanto E. L. kūnas.
Kariuomenėje E. L. tarnavo 19 metų. Visą laiką karys tarnavo tame pačiame batalione, kur pastaruoju metu ėjo kuopininko pareigas. Karys buvo ne kartą skatintas padėkomis ir vardinėmis dovanomis, apdovanotas Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“, Krašto apsaugos medaliu „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklu už antrą tarptautinę operaciją.
2012 metų kovą Šiaulių rajone nusišovė 25 metų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vyresnysis leitenantas V. L. Vyro kūnas su šautine žaizda galvoje rastas jo namo kieme.
Juodojoje statistikoje – 44 pavardės
Tai tik keletas skaudžių istorijų, kai gyvenimą savo noru baigė jauni kariai. Kiekvienais metais Lietuvos kariuomenėje nusižudo po 2-3 karius. Nuo 2000 m. Lietuvos kariuomenėje įvyko jau 44 savižudybės.
Specialistai pastebi, kad kariai savižudybei darbo vietą renkasi pakankamai retai.
„Tik maždaug kas dešimta savižudybė įvyksta tarnybos vietoje, visos kitos įvyksta kario namų aplinkoje. Kariai nėra linkę pasitraukti iš gyvenimo tarnybos vietoje. Tokių savižudybių įvyksta mažiau nei dešimtadalis. Visos kitos savižudybės įvyksta kario namų aplinkoje. Stebima tendencija, kad tarp karių, kaip ir Lietuvoje apskritai, dominuoja savižudybės būdas pasikariant“, - kpt. A. Jurgaitis.
Kariuomenės struktūroje veikia psichologinės pagalbos tarnyba, kurios pagalba kariai gali naudotis bet kuriuo metu.
„Kiekvienais metais į psichologus kreipiasi virš 200 karių (pirminės konsultacijos) akivaizdinėms konsultacijoms, dalis iš jų yra vienkartinės. Kitos virsta tęstinėmis konsultacijomis arba psichoterapija. Kariai taip pat turi galimybę kreiptis į karo psichologus elektroniniu paštu ir telefonu. Lietuvos kariuomenėje yra užtikrinama psichologinės pagalbos pasiekiamumo telefonu galimybė visomis dienomis visą parą“, - DELFI teigė A. Jurgaitis.
Lietuvai neatsikratant liūdnos savižudžių šalies eitiketės, kasdieninės problemos temdo ir karių gyvenimą. A. Jurgaitis sako, kad dėl kasdienių, o ne darbo problemų kariai ryžtasi tragiškam žingsniui.
„Karo psichologai konsultacijų metu griežtai laikosi konfidencialumo principo, tačiau galima pažymėti, kad kariai kreipiasi konsultacijų dėl bendražmogiškųjų problemų: asmeninių problemų, gyvenimo būdo sukeltų sunkumų - azartiniai lošimai, nesaikingas alkoholio vartojimas ir panašiai. Taip dėl probleminių santykių šeimoje, bendravimo su vaikais sunkumų, patiriamo streso ar įtampos“, - sako A. Jurgaitis.
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt