Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas aiškino, kad įdiegus siūlomą naujovę, vienu metu ir sinchronizuotai būtų galima šalinti šiukšles nuo šaligatvių švariai jas nušluojant į gatvių važiuojamąją dalį ir iškart viską surinkti.
„Tai būtų srautinis darbas – greita, efektyvu ir kokybiška“, – sakė jis.
Pats A. Viliūnas pridūrė, jog tokį valymą būtų galima naudoti tik šiltuoju metu laiku, kada šaligatvių dangos būna atviros.
„Viską reikėtų be jokių ceremonijų įversti į važiuojamąją dalį, o ja važiuojanti mašina viską surinktų. Mechanizuotu būdu viskas būtų daug greičiau“, – teigė pašnekovas.
Srautinis gatvių valymo būdas leistų sumažinti ir darbuotojų skaičių, tačiau norint to pasiekti reikia investicijų.
A. Zubriakovas informavo, kad reikėtų 6–8 vakuuminių mašinų, kurių kainos svyruoja nuo 100 iki 250 tūkst. eurų.
„Esame paskaičiavę, kokių mašinų reikia. Be to, stambiosios vakuuminės mašinos turi tokį gerą priedą – žarną, kuri siurbia viską, kaip pasiutusi. Ir lapus, ir smulkias šiukšles – viską net ir sunkiai prieinamose vietose“, – pasakojo A. Viliūnas.
„Grindos“ direktorius teigė, jog perkamų mašinų markė nėra labai svarbi, svarbiausia – ant jų montuojama įranga. „Yra daugybė mašinų, modelių, galingumų ir parametrų. Būna specialiai pritaikytos senamiesčiui, stambiems darbams – nuo to dažniausiai priklauso dydis. Kuo mažesnių gabaritų mašina, tuo ji paprastai yra brangesnė“, – kalbėjo jis.
Kainuotų kelis milijonus
A. Viliūnas pasakojo, kad jau prieš trejus metus inventorizavo miesto šaligatvius ir paskaičiavo, kokio jie pločio – kad mašinos tilptų pravažiuoti.
Centrinę miesto dalį „Grindos“ direktorius apibrėžė nuo Neries iki Vilnelės ir iki Vokiečių bei Pylimo gatvių. „Pirmiausia reikia noro, bet visi norai grindžiami pinigais, – atsiduso jis. – Norint iš esmės pertvarkyti centro sanitarinį valymą, reikėtų poros milijonų eurų“.
Verslininkas taip pat paaiškino, kad šie pinigai būtų skiriami iš pačios uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ biudžeto. „Tikrai ne iš savivaldybės biudžeto. Viską investuojame iš savų pinigų. Kodėl užsakovas turi pirkti techniką?“, – juokėsi A. Viliūnas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pernai „Grinda“ dirbo pelningai, vidutiniškai turėjo 449 darbuotojus.
A. Viliūnas sakė, kad įmonei pinigų šiuo metu netrūksta: „Be to, juk pinigams yra bankai, galima techniką pirkti išsimokėtinai ir panašiai“. Vis dėlto direktorius šiuo metu finansinių galimybių naujoms vakuuminėms mašinoms nemato.
Pasigyrė laimėjimais
Kalbėdamas apie sostinės gatvių valymą, A Zubriakovas priminė, kad per pastaruosius 2–3 metus pavyko iš kiemsargių gyvenimo išstumti beržines šluotas ir vaikiškus vežimėlius šiukšlių surinkimui.
„Įvyko, drąsiai galima teigti, masinis mažosios mechanizacijos priemonių, pavyzdžiui, „trimerių“ diegimas. Dar neseniai žolės šienavimas ir liūtys po jo sukeldavo potvynius gatvėse kai nušienauta žolė užkimšdavo lietaus surinkimo groteles. Dabar tam, kad negrėbti, nesurinkinėti ir neišvežinėti žolės, šienaujama dažniau, negu numato sutartys, žolė smulkinama kartu ir mulčiuojant vejas, žinoma, kur tai įmanoma. Šiuo atveju laimi visi: ir rangovas, nes atkrenta transportavimo išlaidos ir vilniečiai, ir miesto svečiai mato gražesnį miesto veidą“, – kalbėjo mero patarėjas.
Jis taip pat patikino, kad išeiginėmis ir švenčių dienomis ir toliau miesto centre dirbs kiemsargiai užtikrindami tvarką bei švarą. Be to, gatvių avarinės tarnybos ekipažai yra įpareigoti nuolat apžiūrinėti miesto centrinę dalį ir, esant reikalui, ištuštinti perpildytas šiukšlių dėžes.
„Priklausomai nuo gatvės kategorijos važiuojamoji dalis valoma vakuuminėmis mašinomis 9 arba 11 kartų per mėnesį. Plaunamos gatvės labai retai, tik atskiru savivaldybes užsakymu“, – pasakojo A. Zubriakovas.
Žiemos negandos
Daugiausia problemų su gatvių valymų Vilniuje, kaip ir daugumoje šalies miestų, kyla žiemą. Tačiau A. Viliūnas šiuo klausimu buvo kategoriškas.
„Mes šiuo verslu užsiimame jau 10 metų ir nesame nė karto pažeidę sutarties su savivaldybe reikalavimų. Sniego negali išvalyti tol, kol jis neiškrito, o didžiausia bėda mieste būna su šaligatvių valymu ir kiemų teritorijomis – ten kyla didžiausias triukšmas“, – teigė jis.
„Grindos“ direktorius pridūrė, jog posakis „žiema užklupo netikėtai“ yra dešimties metų senumo žurnalistų šūkis. „Juk ore snaigės nepagausi, – juokavo pašnekovas. – Ji pirma turi nukristi ant žemės. Aišku, yra ir kitas variantas, jei mums pasiseka ir kartu su sniego pradžia nuspėjame ir išpilame druską, tada sniego danga nesiformuoja visai“.
A. Viliūnas paaiškino, jog didžiausias bėdos kyla, kai leidžiama susidaryti sniego plutai. „Pasitaiko, kad vairuotojai piktinasi, jog kelias valandas būna tokia šlapia sniego tyrė. Realiai po paskutinio barstymo turime išlaukti tris valandas, kol druska sureaguoja su sniegu ir padaro taip, kad sniegas nebegalėtų sukristi į ledą. Tik tada galime pradėti gatvių valymą.
Jei gatvėse sniegas bus tik valomas, bet netirpinamas druskomis, tada po trijų gerų pasnigimų jau turėsime siauresnes gatves mieste.
„Pasitaiko, kad vairuotojai piktinasi, jog kelias valandas būna tokia šlapia sniego tyrė. Realiai po paskutinio barstymo turime išlaukti tris valandas, kol druska sureaguoja su sniegu ir padaro taip, kad sniegas nebegalėtų sukristi į ledą. Tik tada galime pradėti gatvių valymą. Jei gatvėse sniegas bus tik valomas, bet netirpinamas druskomis, tada po trijų gerų pasnigimų jau turėsime siauresnes gatves mieste“, – sakė „Grindos“ direktorius.