Komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą panaikinti teismo kompetenciją spręsti finansinius ekonomikos politikos klausimus, D.Žalimas teigė, kad teismas priima sprendimus tik dėl teisinių klausimų.
„Nei dėl biudžeto, nei dėl finansinių klausimų Konstitucinis Teismas sprendimų nepriima. Jis priima sprendimus dėl teisinių klausimų. Konkrečių įstatymų projektų ir siūlymų nekomentuosiu, tik galiu pasakyti, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimus nustato Konstitucija. Teismas Konstitucija ir vadovaujasi“, - BNS sakė D. Žalimas.
Jis pabrėžė, kad bylų nagrinėjimo jo vadovaujamas teismas pats neinicijuoja.
„Kartais yra nesuprantamas valdžių padalijimas Lietuvoje, teigiant, kad teismas imasi spręsti ekonominius ir finansinius klausimus. Visų pirma ne pats Konstitucinis Teismas šių klausimų sprendimą inicijuoja, o dažniausiai tai yra teismai, kurie nagrinėja konkrečias bylas“, - sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
„Yra Konstitucijoje straipsniai, kurie nurodo, kad valstybė remia savivaldybes, tai ta parama negali būti bet kokia, o turi atitikti Konstituciją. Yra tam tikri straipsniai Konstitucijoje, garantuojantys ir socialines garantijas, ir teisę į teisingą atlyginimą, tai ir vertinama, kiek tam tikri sprendimai atitinka Konstitucijos nuostatas“, - aiškino jis.
Politikų kritikos sulaukė Konstitucinio Teismo sprendimai dėl gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo savivaldybėms ir valstybės tarnautojų, prokurorų, teisėjų darbo užmokesčio sumažinimo per ekonominę krizę.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas birželio pabaigoje paprašė Vyriausybės parengti Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, „kurias priėmus jo kompetencijai nebūtų priskiriami teisės aktai, reguliuojantys finansinę ekonomikos politiką“.
Komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius BNS teigė, jog Konstitucinis Teismas priima sprendimus, kurie „labai stipriai“ daro poveikį Lietuvos ekonominei, finansinei situacijai.
„Jau kelintą kartą, mūsų Seimo komiteto nuomone, Konstitucinis Teismas priima sprendimus, kurie finansiškai labai stipriai daro poveikį mūsų valstybės ekonominei, finansinei situacijai, - BNS sakė P. Narkevičius. - Visi dalykai finansiniai, ekonominiai, jie yra pakankamai jautrūs, čia yra Vyriausybei ir jos kompetencijas spręsti“.
Buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius abejoja, ar Konstitucinis Teismas vien teisine prasme gali nagrinėti ekonomikos klausimus.
„Norint nagrinėti ekonomikos klausimus reikia turėti ne tik teisininko, bet ir ekonomisto kvalifikaciją, o į Konstitucinį Teismą renkame tik teisininkus“, - BNS sakė A.Kubilius.
„Kartais sprendimai, kurie buvo daromi Konstituciniame Teisme, kelia abejonių, ar jais nebuvo įžengta grynai į ekonominės politikos sferą“, - pridūrė jis.
Didelio atgarsio sulaukė prieš kelerius metus Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina, kad per krizę mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.
Kritikai apkaltino teismą ginant turtingesniųjų interesus, nes, pasak jų, dėl solidarumo daugiau uždirbančiųjų atlyginimus galima mažinti proporcingai labiau nei gaunančiųjų mažesnes algas.
Praeitą mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimo savivaldybėms, nes jame nėra kriterijų, kuriais remiantis ši dalis yra apskaičiuojama.