„Mūsų pozicija, mūsų mandatas, kurį mes suteikiame prezidentei, yra toks, kad Lietuva yra suinteresuota, kad Graikija išliktų euro zonoje, tačiau turi būti kuo skubiau priimtas sprendimas“, - po bendro komitetų posėdžio Seime žurnalistams sakė ERK vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Anot jo, diskusijų metu parlamentarų nuomonės išsiskyrė, todėl dėl Lietuvos pozicijos buvo sprendžiama balsuojant.
„Dėl to punkto, kad Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje, buvo diskusijos ir balsavome. Absoliuti dauguma balsavo už, o keletas kolegų balsavo prieš“, - teigė G.Kirkilas.
„Mes esame suinteresuoti, kad Graikijos problemos būtų efektyviai išspręstos. Ir išspręstos euro zonos rėmuose. Mūsų prioritetas, kad Graikijai nereikėtų palikti euro zonos, bet Graikijos valdžia ir Vyriausybė turėtų pateikti svarius įtikinimus, kad jie įgyvendins prisiimtus įsipareigojimus ir planuojamas reformas“, - teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jo teigimu, Lietuvai „įvairūs Graikijos ateities scenarijai turi minimalią įtaką“.
„Graikijos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai yra labai silpni - nėra didelių mūsų investicijų, nėra didelių graikų investicijų Lietuvoje“, - teigė ministras.
Prieš Graikijos palikimą euro zonoje balsavęs konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad ieškant priimtino sprendimo klaidų daro ir Graikija, ir ES vadovai.
„Viena pusė – Europos Sąjungos vadovai - vaizduoja, kad pasitiki, o kita pusė surašo kažkokių priemonių paketą, kad juos įtikintų. Situacija man panaši į narkomanų šeimą, kur sūnus - narkomanas, o jo mama vis organizuoja pinigų, nes tiki, kad jais sūnus grąžins skolas, o ne įsigis eilinę porciją“, - tvirtino K.Masiulis.
Jis piktinosi, kad Lietuvos poziciją dėl Graikijos šalies vadovams suformulavo komitetai, o ne Seimas.
Už Graikijos šalinimą iš euro zonos taip pat pasisakė konservatorius Emanuelis Zingeris.
Pasak G.Kirkilo, Graikija ES (iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) - BNS) prašo apie 53 mlrd. eurų finansinės pagalbos, apie skolų nurašymą nekalbama.