Tokie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį atlikus gyventojų nuomonės apklausą.
Tačiau liberalai patys kupini intrigų. Jei daugelis partijų jau yra išsprendusios lyderystės klausimus, tai Liberalų sąjūdis kaip tik prie jo artėja. Spalio mėnesį vyks partijos suvažiavimas, kartu ir pirmininko rinkimai.
Tikimybė, kad dabartinis partijos lyderis Eligijus Masiulis bus perrinktas didelė, bet įdomu tai, kad populiariausiųjų sąrašuose jį jau dabar labai nežymiai lenkia naujokas Antanas Guoga, kuris kartais vadinamas liberalų Uspaskichu.
A. Guoga neseniai pralaimėjo Kauno miesto skyriaus pirmininko rinkimus Kauno vicemerui Simonui Kairiui. Vieno pralaimėjimas, kito – pergalė pasiekta vos 7 balsais: 66 prieš 73. Po šių rinkimų A. Guoga pažadėjo skirti daugiau dėmesio darbui Briuselyje, bet padėtis, kai asmuo partijai atnešęs nemažai naujų balsų, partinėje struktūroje yra apskritas nulis, ilgai tęstis negali.
Liberalai išsiveržė iš konservatorių šešėlio
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, Liberalų sąjūdis yra antra populiariausia partija po socialdemokratų. Iš konservatorių šešėlio liberalai iškopė po jiems sėkmingų savivaldos rinkimų.
Birželio mėnesį už socialdemokratus balsuoti norėjo 19,7 proc. respondentų, gegužę jų rėmėjų buvo 20,9 proc.
Liberalų sąjūdis per mėnesį irgi padidino savo gerbėjų ratą: nuo 13,2 iki 16 proc.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas gana panašus: birželį už juos balsuoti troško 9,8 proc. apklaustų respondentų, gegužę – 10 proc.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos populiarumas labai nežymiai pakilo iki 7,8 birželį, kai gegužę siekė – 7,3 proc.
Už Darbo partiją birželio mėnesį balsuoti būtų norėję 6,6 proc. gyventojų, gegužę – 6,8 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nežymiai kilstelėjo iki 4,8 proc. birželį (3,9 proc. gegužę).
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas birželio mėnesį siekė 4,7 proc. (3,9 proc. gegužę).
Lietuvos žaliųjų partija per rinkimus birželį būtų surinkusi 1,5 proc., gegužę – 1,9 proc.
Lietuvos laisvės sąjunga – birželį 1,3 proc, gegužę – 1,2 proc.
Nebalsuoti birželio mėnesį ketino 16,2 proc. žmonių, gegužę – 19,7 proc.
9,4 proc. žmonių birželio mėnesį nežinojo, kaip atsakyti į klausimą. Prieš mėnesį tokių buvo 10,3 proc.
Vyriausybės veikla vertinama neigiamai
Respondentų buvo klausiama ir apie tai, kaip jie vertina Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą. Birželio mėnesį teigiamai kabineto darbus įvertino 2,1 proc. apklaustųjų, greičiaus teigiamai - 34,2 proc., greičiau neigiamai - 40,3 proc. ir neigiamai - 19,1 proc. Dar 4,3 proc. nežinojo, kaip atsakyti.
Taigi neigiamai ir greičiau neigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vertina 59,4 proc. apklaustų žmonių.
Gegužės mėnesį teigiamai ministrų kabineto darbą vertino 2,8 proc. respondentų, greičiau teigiamai - 36,9 proc, greičiau neigiamai - 34,7 proc., neigiamai - 19,7 proc. Dar 5,9 proc. neatsakė.
Neigiamai ir greičiau neigiamai vertinančiųjų dalį sudarė 54,4 proc.
A. Guogos populiarumas auga?
Klausiami apie tinkamiausią kandidatą užimti premjero pareigas, dauguma respondentų įvardijo dabartinį ministrą pirmininką A. Butkevičių. Jį šiame poste toliau matyti norėjo 33,8 proc. žmonių (gegužę 33,5 proc.).
Ryškiai atsilikdamas toliau rikiuojasi europarlamentaras A. Guoga, kuris 5,1 proc. žmonių atrodė tinkamas eiti ministro pirmininko pareigas. Prieš mėnesį jo populiarumas siekė 3,2 proc.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis nuo A. Guogos nežymiai atsilieka: jo tinkamumą premjero pareigoms įvertino 5 proc. apklaustųjų (gegužę 5,6 proc.).
Ketvirtąją vietą potencialių premjerų sąraše užima „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas (4,6 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (4,1 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (2,9 proc.), Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis (2,9 proc.), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (2,8 proc.), buvęs konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius (2,5 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Kaip ruošiasi integruoti A. Guogą
A. Guogos populiarumas prilygsta E. Masiulio, tačiau jis neužima partijoje jokių pareigų ir iš esmės yra tik po partijos skėčiu dirbantis europarlamentaras.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis teigia norintis integruoti A. Guogą į partiją. Jis teigia, kad jei bus perrinktas pirmininku spalio 17 d., veikiausiai siūlys A. Guogai tapti vicepirmininku.
Remiantis Liberalų sąjūdžio įstatais, partijos pirmininkas 6 pavaduotojus renkasi iš 15 suvažiavimo išrinktų valdybos narių. Taigi norėdamas tapti partijos pirmininko pavaduotoju A. Guoga turėtų būti išrinktas ir į valdybą.
„Tai, aišku, paties Antano apsisprendimas, bet aš norėčiau, kad jis būtų partijos vadovybėje“, - sako E. Masiulis.
„Vienas iš variantų galėtų būti partijos pirmininko pavaduotoju – jei jis nenuspręs kandidatuoti į partijos pirmininkus“, - pridūrė politikas.
E. Masiulis leidžia suprasti, kad partijoje europarlamentarą turėtų laikyti viltis gerai pasirodyti 2016 m. Seimo rinkimuose. Pats A. Guoga anksčiau yra sakęs, kad norėtų būti ūkio ministru.
Pats A. Guoga DELFI sakė spalio mėnesį tikrai kandidatuosiantis į valdybą ir būtų linkęs sutikti tapti pirmuoju pirmininko pavaduotoju.
„Aš labai nesijaudinu dėl postų, dėl partijos valdymo, man tai neaktualu. Į partijos valdybą aš svarstau kandidatuoti, ten renkama 15 žmonių. Reikia rimtai pagalvoti, bet realu pakandidatuoti ir pažiūrėti, kaip partijos skyriai bei nariai tai įvertintų. Nieko nepakeistų, jei ir nepasisektų laimėti. Man darbams tai netrukdytų", - sakė A. Guoga.
„Dėl pavaduotojo reiktų rimtai svarstyti, bet tokių kalbų girdėjau, kad mane skirtų į pirmus E. Masiulio pavaduotojus. Tačiau reikia svarstyti, ar galiu kažką padaryti. Vien posto užėmimas, kad kažką turėčiau, man nėra tikslas. Reikia atsakingai suprasti, kad tai atsakomybė: kaip ir aš elgiuosi, reikia savo charakterį gerai paanalizuoti, kad būčiau gerai pasiruošęs", - tęsė europarlamentaras.
Klausiamas, kam analizuoti tą charakterį, politikas aiškino esantis emocingesnis ir atviresnis nei dauguma politikų Lietuvoje. Jis patvirtino neplanuojantis dalyvauti pirmininko rinkimuose spalio mėnesį.
M. Jastramskis: A. Guoga lengvai gali tapti kitu R. Paksu
„Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu partijos požiūris gali skirtis. Trumpuoju laikotarpiu A. Guoga labai dirbo dėl savo įvaizdžio ir matomumo – kad būtų matomas kaip politikas. Iš vienos pusės tikrai neabejoju, kad jis kažkiek tų balsų atneša partijai. Bet ilgesnėje perspektyvoje reikia žiūrėti, kad tokio žmogaus integravimas, kaip vieno iš partijos lyderių, nereikštų sudaromos konkurencijos. Liberalai nuo to yra labai nukentėję. Galėtume kelti klausimą, ar A. Guoga galėtų būti antras R. Paksas? Kai iš šono ateina naujas žmogus ir tampa populiariausia partijos figūra, o ta partija nėra stipriai valdoma vieno žmogaus, tada iš tikrųjų galima kalbėti apie nesutarimus“, - teigia politologas.
Neoficialiais duomenimis, nesutarimų Liberalų sąjūdžio partijoje dėl A. Guogos esama jau dabar: politikas patinka toli gražu ne visiems ir dėl savo ambicijų, ir dėl ekstravagantiško charakterio.
M. Jastramskis sako, kad tai yra kiekvienos partijos problema: kaip pritraukti populiarių žmonių ne iš politikos ir kaip išlaikyti partijos vidinį nuoseklumą.
Paprašytas palyginti liberalų situaciją su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų padėtimi, kai premjeraujant A. Kubiliui, populiaresnė visuomet buvo Seimo pirmininkės pareigas ėjusi Irena Degutienė, politologas teigė, kad situacijos gana skirtingos.
„Vienaip ar kitaip bežiūrėsi Lietuvos partijas, pas konservatorius yra sutarimas vertybiniais klausimais. Nors konkuravimas yra, bet kartu yra ir suvokimas, kad tai viena ir ta pati partija. Tuo tarpu A. Guoga yra autonomiškas galios centras, kuris atėjo labai neseniai, jo lojalumu aš nebūčiau linkęs tikėti“, - sako M. Jastramskis.
„Lietuvoje vėl atsiranda tokių perėjimų: pavyzdžiui, V. Mazuronis į Darbo partiją. Atrodo, kad jo įvaizdžiui tai nepakenkė. Ir A. Guoga gali taip sugalvoti, kad štai: negavo Kauno liberalų skyriaus vadovo posto, o iš esmės yra populiarus – ir jei jam nesiūlomas koks Seimo pirmininko postas, tai gali imtis ir išeiti“, - tęsė politologas.
E. Masiulis sako prisiklausęs gandų apie A. Guogos išėjimus, bet teigia negalintis visais jais tikėti.
A. Guoga sako jokio atsiskyrimo neplanuojantis, nes širdyje yra didelis liberalas. Jis pripažino, kad kalbų apie naujo judėjimo kūrimą buvo prieš pusę metų, kai dėl to buvo diskutojama su V. Mazuroniu, kuris iš „Tvarkos ir teisingumo" partijos perėjo į Darbo partiją.
Visuomenės nuomonės apklausa buvo daryta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..