Kodėl poilsiautojai nesinaudoja viešaisiais tualetais
Pasak Palangos savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus specialistės Redos Kairienės, Palangoje priekopės zonoje (iškart už kopų) įrengta 16 stacionarių viešųjų tualetų, Šventojoje – 4. Ties centriniu Palangos paplūdimiu, atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Naglio kalno, viešieji tualetai yra įrengti kas 200-250 metrų, t. y. ties kiekvienu įėjimu į paplūdimį.
„Visi viešieji tualetai yra prižiūrimi, valomi, o paslauga – nemokama. Miesto viešuosius tualetus kasdien prižiūri ir valo Palangos komunalinis ūkio darbuotojai. Viešųjų tualetų priežiūrai savivaldybė kasmet skiria per 100 tūkst. eurų. Paplūdimyje esančius biotualetus įrengė ne savivaldybė, o šioje vietoje veiklą vykdantys verslininkai, todėl būtent jie nustato, ar minėtais biotualetais galima pasinaudoti nemokamai, o jei mokamai – kiek tokia paslauga kainuoja.
Jei gamtiniai reikalai atliekami viešoje vietoje ir aplinkiniams matant (o paplūdimiai yra vieša vieta, kur galioja tam tikros elgesio taisyklės), tai yra prilyginama nedideliam chuliganizmui ir vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas. Ar paplūdimiuose besiilsintys poilsiautojai naudojasi viešaisiais tualetais, priklauso tik nuo kiekvieno asmens vidinės kultūros. Juolab kad paplūdimyje apstu nuorodų, kuriose nurodoma ne tik kokia kryptimi reikia eiti link WC, bet ir koks atstumas iki tualeto“, - pasakojo pašnekovė.
Ekologės teigimu, kasdien švara ir tvarka paplūdimiuose rūpinasi 50-60 Palangos komunalinis ūkio darbuotojų.
„Be jokios abejonės, išaugus poilsiautojų skaičiui, padidėja atliekų kiekiai, kuriuos reikia skubiai sutvarkyti. Didesnė priežiūra reikalinga ir viešosioms teritorijoms, sanitariniams taškams. Atsižvelgiant į poilsiautojų skaičių pajūryje, kasdien koreguojamas ir paplūdimius (pajūrį, kopas bei priekopę) prižiūrinčių darbuotojų skaičius. Problemų paplūdimyje kyla dėl to, kad ne visi poilsiautojai yra pakankamai sąmoningi bei paiso paplūdimiuose galiojančių taisyklių. Kaip pavyzdį galima paminėti augintinių (dažniausiai – šunų) vedimąsi į paplūdimius. Tai draudžia Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Viešąją tvarką pažeidžia ir tie poilsiautojai, kurie viešoje vietoje vartoja alkoholį. Atkreiptinas dėmesys, kad paplūdimiuose draudžiama vartoti net ir silpnus alkoholinius gėrimus“, - svarstė R. Kairienė.
Pasak savivaldybės atstovės, pastaruoju metu vanduo Baltijos jūroje yra švarus. Anksčiau yra buvę atvejų, kai buvo padidėjusi mikrobiologinė tarša vandenyje, tačiau jie visi buvo susiję su aplinkos veiksniais, t. y. į vandenį buvo išleisti teršalai. Paklausta, kaip vertinanti problemą, kad poilsiautojai jūra vis dar naudojasi kaip viešu tualetu ir be sąžinės graužaties šlapinasi į ją, specialistė teigė, kad tai bendrosios kultūros stoka.
„Jūra tikrai nėra ta vieta, kurioje reikėtų atlikti savo gamtinius reikalus. Problemos, kur juos atlikti, tikrai nėra – yra ir prie paplūdimio kavinių pastatyti tualetai, ir ir nemokamų viešųjų tualetų, kurie švarūs, tvarkingi, prižiūrimi. O dabar gaunasi, kad mes patys teršiame, o po to patys keliame triukšmą. Esant norui susirasti tualetą tikrai įmanoma“, - tikino pašnekovė.
Kaip šlapimo koncentracija susijusi su dažnesniu vandens žydėjimu, ekologės teigimu, tyrimų nėra daryta, tačiau žinoma, kad pagrindinis veiksnys vandens žydėjimui – tarša, o šlapimas, kylant vandens temperatūrai, skyla į junginius, kurie nėra palankūs sveikatai ir teršia vandenį. Todėl visai įmanoma, kad šlapindamiesi į vandenį mes skatiname vandens žydėjimo procesą. „Vandens žydėjimas prasideda tada, kai vandenyje padaugėja fosforo ir azoto, pakinta pusiausvyra vandens ekosistemose: keičiasi biologinė įvairovė. Baltijos jūra yra beveik uždaras vandens telkinys, todėl vandens maišymasis jame vyksta labai lėtai. Žydint vandeniui jame poilsiautojams maudytis nerekomenduojama“, - teigė R. Kairienė.
Nemokamas tualetas pasirodė tik butaforija
Patys poilsiautojai Palangoje pasakoja visai kitokias patirtis. „Mūsų vaikas užsimanė į tualetą, tačiau viešas tualetas prie Vanagupės gatvės, kur tuo metu atsidūrėme, buvo uždarytas. Ant durų kabėjo spyna. Beliko eiti į kavinę, tačiau ten ne kavinės lankytojams tualetas kainuoja vieną eurą. Jeigu nori jame apsilankyti nemokai, turi ką nors nusipirkti. Argi normalu, kad aš kurorte su mažu vaiku turiu nežinia kur ieškoti nemokamo tualeto? Tuomet už ką imamas pagalvės mokestis, norintiems apsistoti šiame kurorte?“ - piktinosi jauna mama.
J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje įsikūrusio restorano „Žuvinė“ vyr. padavėjas Dovydas GRYNAS.lt yra pasakojęs, kad praėjusį sezoną prašinėtojų į tualetą per dieną sulaukdavęs keturių-penkių dešimčių. „Buvo minčių imti mokestį, bet kažkaip... siūlome geriau ką nors nusipirkti – kavos ar dar ko nors“, - pasakojo Dovydas. Anot jo, viešųjų tualetų Palangoje labai trūksta, ypač tai pasakytina apie J. Basanavičiaus gatvę. Jis sako, kad šioje gatvėje yra vos vienas tualetas. „Vietiniai juk beveik niekur neina, o poilsiautojams – labai trūksta. Ir kur visi šlapinasi? Į jūrą!“, - sakė žuvies restorano darbuotojas.
Ant Palangos tilto sutikta poilsiautoja atkreipė dėmesį, kad trūksta gal ne tiek tualetų, kiek ženklų apie esamus. „Kadangi atvykome pas savus žmones, kurie gyvena visai šalia kurorto, nelabai pasigedome tualetų, bet einant į moterų pliažą pastebėjau, kad yra vienas, bet nežinau, koks ten jo stovis, koks lygis“, - sakė moteris. Anot jos, einant paplūdimiu netrūksta nuorodų, kur gelbėjimo stotis, kur vietos, kur galima kažką įsigyti, pilna reklamų, o štai tualetai lyg ir liko pamiršti. Todėl esą nenuostabu, kad žmonės gamtinius reikalus atlieka jūroje, kopose ar miškelyje.
Kam eiti 200 metrų, kai galima nusišlapinti už penkių
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad jam pačiam asmeniškai neteko matyti, kad žmonės atliktų savo reikalus jūroje ar neštų šiuo tikslu į jūrą savo vaikus.
„Manau, kai kurie žmonės išmatas painioja su dumbliais. Šiuo metu visa jūra yra juoda ir žalia, tarsi iš tiesų kažkas joje atlikinėtų gamtinius reikalus, bet visi šie dariniai – iš jūros dugno. Tiesa, teka girdėti paplūdimyje juokaujant žmones – esą šaltas vanduo, eikime šlapintis į jūrą, kad taptų šiltesnis. Juk nepatikrinsime – juokauja jie ar iš tiesų ketina jūroje šlapintis. Tualetų infrastruktūra paplūdimiuose išplėtota pakankamai gerai. Pagaliau papildomi tualetai yra baruose, kuriais žmonės taip pat naudojasi. Žinoma, kai suvažiuoja labai daug poilsiautojų, prie tualetų susidaro eilės. Mūsų gelbėjimo stotyje yra viešieji tualetai, regis, klozetų bent 20, bet žmonės laukia. Ir tai normalu – turime su tuo susitaikyti. Jei pristatysime tualetų tiek, kad jų užtektų poilsiautojų antplūdžio metu, kitu metu jie stovės tušti.
Šiuo metu moterų pliaže yra dušai, Dariaus ir Girėno gatvėje taip pat tualetai stovi su dušais už juokingą kainą. Taigi infrastruktūra yra, tačiau nemažai žmonių dar gyvena praeitimi. Pavyzdžiui, šiandien raudona vėliava, o žmogus maudosi. Pasirodo, jis vis dar įsitikinęs, kad maudytis negalima tik esant juodai vėliavai, kurios jau seniai nebėra. Taip ir žmonės, kurie į pajūrį atvyksta po 10-20 metų, šlapinasi jūroje, nes nežino, kad jau yra tualetų. Kiti tiesiog mano – kam eiti 200 metrų iki tualeto, jeigu iki jūros – vos 5 metrai“, - svarstė pašnekovas.
Kita vertus, visuomenė, gelbėtojo manymu, tampa vis labiau pilietiška. Tai parodė gelbėtojų mokymai, kurių metų buvo inscenizuotas žmogaus skendimas. Sutariau, kad paskambintų telefonu 1509 ir praneštų gelbėtojams, kad skęsta žmogus. Tačiau man net nereikėjo tuo rūpintis – sulaukėme iš žmonių apie 40 skambučių. Esu labai dėkingas žmonėms ir kviečiu dažniau mums pranešti apie girtuokliaujančius poilsiautojus ir kitokius pažeidėjus. Tuo tarpu patys gelbėtojai gavo labai daug velnių, nes vietoj 2 min. jie atvyko tik po 4”, - pasakojo J. Pirožnikas.
Ar galima maudytis šlapimo prisotintame vandenyje?
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, jei šlapimas yra sveikas, jis nepavojingas – bakterinės taršos jame nėra. Tam tikrų gydymo metodikų šalininkai iki šiol šlapimu gydo kai kurias ligas, sakoma, kad šlapimas puikiai tinka žaizdoms praplauti. Tačiau kai vanduo gerokai įšyla – pasiekia apie 20 laipsnių temperatūrą, šlapimo prisotintame vandenyje pradeda daugintis mikroorganizmai, o tai jau pavojinga sveikatai. Deja, žmonės nesuvokia teršiantys ne tik kitiems, bet ir sau. „Yra ir tokių žmonių, kurie sugeba vandenyje ne tik nusišlapinti, bet ir pasituštinti. Esu mačiusi ne kartą jūroje plaukiant fekalijas“, – yra DELFI pasakojusi Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Nina Gendvilienė.
Specialistės teigimu, sovietmečiu rugpjūčio mėnesį vanduo visame pajūryje jau būdavo blogas – neatitiko higienos normų. Mat į jūrą suplūsdavo teršalai iš Kuršių marių, į kurias juos sunešdavo vasaros orų įšildytas Nemunas. Kol vanduo šaltas, mikrobai nesidaugina, kai tik jis sušyla, susidaro jiems palanki terpė. Šiais laikais vandens tarša jau nedidėja, tam įtakos turi tai, kad vandens telkiniuose pastatyta labai daug valymo įrenginių. Jei dar bent šiek tiek pasikeistų žmonių elgesys, esą būtų visai puiku.
Anot jos, jūros vanduo visada būna švaresnis po audros, kadangi į priekrantę atnešama švaraus, šaltesnio vandens iš gelmių. Jei jūra keletą dienų pabūna rami, o oro temperatūra aukšta, tarša didėja. Beje, jūroje vandenį nuo mikroorganizmų šiek tiek saugo druska, turinti baktericidinių savybių. Upėse ir ežeruose mikrobai dauginasi greičiau. N. Gendvilienė buvo įsitikinusi, kad artimiausiu metu poilsiautojų įpročiai nesikeis – taigi ir toliau teks maudytis šlapimo prisotintame vandenyje. „Jūs pastebėkite – mamos mažus vaikus net neša nusišlapinti į jūrą. Didesniems liepia patiems į jūrą nulėkti. Nuo mažens vaikams diegiama, kad taip elgtis normalu“, - įsitikinusi pašnekovė.
Ne paslaptis, kad kartais atostogos prasideda visai ne taip, kaip planavai... Įėjus į viešbučio teritoriją, stebina visai kitoks vaizdas nei nuotraukoje internetiniame puslapyje, net nupurto apsilankius paplūdimio tualete, o ką jau kalbėti, jei kambarys, kuriame tenka apsistoti labiau primena rūsį nei viešbučio numerį...
Praėjusiais metais DELFI skaitytoja Rūta papasakojo apie tai, kad apsistojus viename Lietuvos pajūryje esančiame namelyje, gretimame naktį dar ilgai girdėjosi merginos raudojimas: „Kur tu mane atvežei? Aš nenoriu čia būti. Noriu eiti iš čia“...
Klausiame Jūsų, ar tokioje situacijoje yra tekę atsidurti Jums? Kviečiame fiksuoti savo gyvenimo sąlygas Lietuvos pajūryje, užsienio kurortuose, papasakoti, ar mokėti pinigai atitiko kokybę, kas patiko, o kas – ne!
Pasidalinkite rekomendacijomis ir pastabomis su kitais poilsiautojais ir dalyvaukite konkurse čia! Tai daryti galite ir rašydami žemiau:
