- Ką iš tiesų švenčiame liepos 6-ąją?
- Jeigu ieškome savo ištakų – nuo kada lietuviai pradėjo vadintis lietuviais – be abejonės, turime save sieti su liepos 6 diena. Ji atrasta ir pradėta švęsti neseniai – tik praėjusiojo amžiaus pabaigoje. Būtent šios datos pasirinkimas rodo vakarietišką Lietuvos vertybinę orientaciją bei norą būti Europos Sąjungos ir NATO struktūrose. Akcentuodami šią datą lietuviai pabrėžia, kad yra Vakarų pasaulio sudėtinė dalis.
- Ar neparadoksalu, kad pats Mindaugo karūnavimo data tokia sena, o minime ją tik kiek daugiau nei dvidešimt metų?
- Tai rodo, kad šventė nėra Dievo duotybė. Kai yra pasiūlymas, bendruomenės pačios atsirenka, kas joms svarbu. Šiuo atveju Mindauginės sėkmingai pakeitė tarpukariu minimą nepavykusią Vytauto karūnacijos dieną. Tarpukariu provakarietiška laikysena nebuvo tokia svarbi.
Mano galva, švęsdama liepos 6-tąją Lietuvos visuomenė ir valstybė grįžta prie logiškų savo šaknų. Be to, svarbu, jog minimas ne pralaimėjimas, o pergalę. Juk tai žadina tautos optimizmą.
- Pirmadienį 21:00 lietuviai visame pasaulyje, kad ir kur būtų, jau septintą kartą kartu giedos „Tautišką giesmę“. Kokia šio giedojimo prasmė?
- Tikriausiai žinote, jog „šventė“ kilo ne iš žodžio „baliavoti“, o iš žodžio „šventas“. Pasaulietinės šventės atsirado su šiuolaikinių tautų susikūrimu ir pakeitė ar papildė anksčiau buvusias religines šventes.
Kam iš viso skirtos šventės? Tam, kad geriau suprastume visuomeninės iniciatyvos reikšmę. Jos yra susijusios su tam tikrais ritualais, įtvirtinančiais atitinkamas vertybes. Šventė yra tarsi priemonė žadinti, budinti, kurti vienybės jausmą kaip priklausomybės tai bendruomenei patvirtinimą.
Iš šios perspektyvos reikėtų žvelgti ir į šią iš apačios kilusią iniciatyvą liepos 6 dieną visame pasaulyje vienu metu visiems kartu giedoti Lietuvos himną. Ji pasirodė labai laiku. Prieš dvidešimt metų buvau sukritikuotas už tai, kas Vasario 16-osios proga pasakiau: jei panašiuose minėjimuose niekas nesikeis, tai Šv. Valentino diena greitai nukonkuruos nacionalinę šventę.
Tačiau tai buvo raginimas imtis iniciatyvos. Nors meilės jausmas labai svarbus, bet visuomeniniam gyvenime greta meilės turi būti ir kiti jausmai – pavyzdžiui, bendruomeniškumas. Minėta iniciatyva rodo, jog mano žodžiai buvo išgirsti.
- Ką kartu giedamas himnas reiškia Lietuvos visuomenei ir ką tai pasako apie mus pačius?
- Labai svarbu, jog iniciatyva kilo iš apačios ir ne tik užpildė švenčių šventimo nišą, bet suteikė liepos 6-ajai konkretų pavidalą, charakterį , o kartu ir patrauklumą bei pripažinimą visuomenėje. Ši nacionalinė šventė ir jos šventimo būdas būtent ir sukuria ryšį tarp Mindaugo laikų ir dabartinės Lietuvos valstybės.
Šventė skatina bendruomeniškumą, sveikas patriotines vertybes, pasididžiavimą Lietuva. Kartu tai rodo ryšio tarp valstybės ir visuomenės atsiradimą, skatina džiaugtis savo valstybės pasiekimais – juk posovietinėje erdvėje mus lenkia tik estai. Turime kuo didžiuotis, tad liepos 6 dieną „Tautišką giesmę“ galime giedoti oriai.
Čia matau dar vieną svarbų aspektą: ši iniciatyva padeda integruoti ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenančius lietuvius, o tuo pačiu grindžia pamatus dvigubos pilietybės įvedimui. Tokie veiksmais skatinamas bendrumo pajautimas, o, kaip matau iš himno giedojimo vykusių akcijų, tas bendrumas iš tikrųjų auga. Be to, auga ne tik su senaisiais, bet ir su naujaisiais išeiviais. Tolimesnis logiškas žingsnis būtų pripažinti dvigubą pilietybę bei su ja susijusias teises ir pareigas išeivijoje gyvenantiems, tačiau save su Lietuva tapatinantiems lietuviams.
- Kaip daugiau siūlytumėt minėti Mindaugo karūnavimą: užtenka pagiedoti himną ar galima padaryti kažką daugiau?
- Jei ir daugiau, tai labai nedaug. Tam, kad pabrėžtume trijų skirtingų laikų Lietuvos valstybių jungtį, galime raginti vieni kitus į šventę išeiti ne tik su valstybine trispalve, bet ir su istorine vėliava Vyčiu. Juk Vytį jau patvirtino ir įstatymas. Tokiu būdų atsirastų simbolinis ryšys tarp šiandieninės ir Mindaugo Lietuvos.
- Himną tarsi įprasta giedoti vyresniems žmonėms. O kaip jaunimas ir vaikai? Ar himne yra erdvės bendrystei tarp skirtingų kartų?
- Manau, jog taip. Ką reiškia giedoti? Kalbant apie svarbiausius valstybės simbolius, tai yra himnas, vėliava ir kiti heraldiniai ženklai. Himno giedojimas aiškiai demonstruoja bendruomenės narių sąsają su valstybe kaip politine bendruomene. Ryšys tarp kartų čia labai svarbus, nes tai, kas įdiegiama vaikystėje, lemia pasaulėžiūrą ir ateityje.
„Tautiškos giesmės“ giedojimas gali būti reikšmingesnis nei du metai istorijos pamokų mokykloje.
- Ar Lietuvos ir pasaulio istorijoje yra buvę panašaus pobūdžio pilietinių veiksmų?
- Turinio prasme tai yra tradicijos tąsa, tačiau daugiau tokios formos analogiško atvejo nežinau. Tuo labiau taip masiškai.
Žinoma, turime spontaninių pavyzdžių, iš kurių vėliau susiformavo dainų šventės. Jos irgi kilo iš apačios. Tačiau vertybiniu ir vertybių populiarinimo požiūriu, „Tautiška giesmės aplink pasaulį“ yra stipresnė. Dainų švenčių dainos dažnai pasirenkamos netikslingai, be to, lyginant su himno giedojimu, dainų šventės neformuoja ar ne taip stipriai formuoja vertybes.
XIX a., kai Lietuva ir Lenkija buvo carų valdžioje, buvo labai paplitęs Gegužės trečiosios Konstitucijos dienos minėjimas, kurio tikslas buvo priešintis rusifikacijai bei ugdyti būsimos laisvos šalies piliečius. Labai smagiai ši šventė buvo švenčiama Druskininkuose. Pasak šaltinių, ten prie nutiestų stalų vietiniai dvarininkai pasikvietė valstiečius. Po vaišių ponios ir ponai paėmė už rankų svečius ir vaikštinėjo po parką, kartu demonstruodami, kad jie yra tos pačios tautos nariai, kad jiems yra svarbūs tie patys idealai.
Taip pat buvo švenčiamos ir sukilimo bei Liublino unijos metai. Dvarininkai ieškojo švenčių ir bandė joms suteikti idėjinę prasmę, paversti kažkuo daugiau nei pasisėdėjimu. Tai rodo, jog to meto dvarininkai jau rūpinosi bendruomeniškumu. Tautišką giesmę matau ir kaip idėjinį dvarininkų tradicijos tęsinį.
Lietuvos Valstybės dieną, liepos 6-ąją, lygiai 21:00 val., jau septintąjį kartą visą pasaulį apskries vieningai lietuvių giedama „Tautiška giesmė“. Pirmą kartą po visą pasaulį pabirusius lietuvius „Tautiška giesmė“ sujungė 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį, kai tam pakvietė jachtos „Ambersail“ misijos „Tūkstantmečio odisėja“ buriuotojai. Šiandien iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ išaugo į vieną didžiausių lietuvius visame pasaulyje vienijančių pilietinių įvykių ir tapo gyva ir ryškia mūsų tautos tradicija švęsti Valstybės dieną.
Šių metų „Tautiškos giesmės“ epicentru Lietuvoje taps Palanga, kur bus tiesiame ilgiausia 1 km Lietuvos trispalvė. Nuo 20:50 – tiesioginė himno transliacija iš Palangos per DELFI.TV
