Panašu, kad Lietuvos parlamentarai praeitą savaitę Europos Vadovų Tarybos patvirtintas Europos Komisijos (EK) rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo ketina išmesti pro langą.
Jose pabrėžiama, kad Lietuvoje susirūpinimą kelia vis didėjančios biudžeto išlaidos, o tai gali turėti neigiamos įtakos šių metų biudžetui ir suplanuotam deficito mažinimui.
Prieš pusmetį patvirtintame biudžeto įstatyme buvo nurodyta, kad šiemet viešųjų finansų deficitas bus ne didesnis kaip 1,2 proc. BVP. Tačiau Ž. Mauricas mano, kad tikimybė, jog šis tikslas bus įgyvendintas yra labai maža.
Logikos nerasta
Lengvatinio PVM šildymui galiojimą pratęsti siūlantis socialdemokratas Artūras Skardžius aiškina, kad už tokį sprendimą pasisako, nes šiuo metu dauguma gyventojų naudojasi centralizuotai tiekiama šilumos energija ir neturi galimybės pasirinkti kito aprūpinimo šiluma būdo, be to, tarp jų yra daug gyventojų, gaunančių mažas arba vidutines pajamas.
Jam pritaria ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys: „Neabejotinai būtina išlaikyti PVM lengvatą šildymui, nes maždaug pusei Lietuvos gyventojų šilumos kainos bus pabrangintos, jei ją atšauksime“.
Dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo centralizuotai teikiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui pratęsimo valstybės biudžetas netektų apie 60 mln. eurų.
Ir nors K. Daukšys sutiko, kad tokios sumos poveikis biudžetui bus didelis, jis negalvoja, kad jis yra toks, kurio reikėtų bijoti.
„Šį pusmetį tai kainuotų apie 20 mln. eurų. Kitais metais iki liepos priklausys nuo to, kokia bus dujų kaina, todėl gali kainuoti nuo 20 iki 30 mln. eurų“, – sakė Seimo narys.
Savo ruožtu per krizę sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų dirbusiems pensininkams kompensavimas iki 2019 metų pareikalautų apie 120,6 mln. eurų, o per krizę sumažintų algų kompensavimui daliai biudžetininkų (valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams, kurių algų apkarpymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) iki 2020 metų iš viso prireiktų 121 mln. eurų.
Tad bendrai šiuose trijuose teisės aktuose paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje ant stalo bus padėta maždaug 300 mln. eurų.
Ž. Mauricas įvertino, kad tai yra praktiškai 1 proc. Lietuvos BVP: „Suma ganėtinai didelė ir gali turėti poveikį mūsų viešųjų finansų deficitui ir skolai“.
Jis taip pat paaiškino, kad šie teisės aktai dvigubai prieštarauja EK rekomendacijoms.
„Visų pirma, jie didina deficitą. Visų antra, kalbant apie PVM lengvatą šildymui, tiek EK, tiek Tarptautinis valiutos fondas ne kartą ragino Lietuvą jos atsisakyti, nes būtent tokios lengvatos privedė Graikiją prie dabartinės situacijos.
Jos yra visiškai socialiai neteisingos, nes jomis naudojasi visi gyventojai ir jos kainuoja biudžetui, t. y. už jas moka mokesčių mokėtojai. Ir netgi daugiau tie, kurie rūpinasi savo aplinka, namais, yra renovavę būstą arba apšiltinę sienas, taupiau naudoja šildymą, o lengvatą gauna tie žmonės, kurie nesirūpina. Tai chrestomatinis pavyzdys, kokių lengvatų neturėtų būti“, – piktinosi pašnekovas.
Ekonomistas siūlė vietoje to Vyriausybei daugiau dėmesio skirti sprendimų, kaip didinti pensijas ir mažus atlyginimus, paieškai.
Ž. Mauricas labai neigiamai įvertino ir kompensacijas. „Ekonominiu požiūriu daug geriau būtų tiesiog padidinti tas pensijas, darbo užmokestį. Ir viskas, ir visi būtų patenkinti. O dabartinis knaisiojimasis praeityje, kas ten kam nesumokėjo ar permokėjo, ekonomikos tikrai nepadeda stumti į priekį“, – sakė jis.
Nors sutiko, kad Seimas gali būti Konstitucinio Teismo sprendimo ir politinių realijų įkaitu, ekonomistas pabrėžė, kad kompensacijos yra ekonomikai žalingas dalykas.
„Jos taip pat niekada nebūna socialiai teisingos, nes vieni gyventojai jau būna iškeliavę į anapilį, kiti galbūt būtų elgęsi visiškai kitaip, jei būtų žinoję, kad tų kompensacijų nebus.
Jeigu žmogus būtų žinojęs, kad pensijos liks, jis galbūt būtų dirbęs toliau. Dabar tie, kurie pakeitė sprendimą, reagavo, yra kaip ir nukentėjusiųjų pusėje, nes nežinojo, kad po kelių metų jiems bus kompensuota“, – dėstė Ž. Mauricas.
Prisivirs košės
Finansų ministerija birželio pradžioje pranešė, kad valstybės biudžeto pajamų planas sausį–gegužę įvykdytas 99,9 proc.
„Beveik visos pajamų eilutės – su pliusu. Yra problema tik su vienu mokesčių šaltiniu – PVM, tačiau pradėtos taikyti naujos kontrolės priemonės padėtį turėtų keisti teigiama linkme“, − tada sakė R. Šadžius.
Tačiau Ž. Mauricas nenusiteikęs taip pozityviai. „Tikimybė, kad biudžeto planas bus įvykdytas mažėja su kiekviena diena, – sakė jis. – Ne tik dėl to, kad auga išlaidos, bet ir dėl to, kad pajamos nėra tokios didelės, kokių tikėtasi. Tai lėmė krizė Rusijoje, euro zonoje Graikijos keliama turbulencija.“
Ekonomisto teigimu, šie dalykai gali paveikti vartotojų ir investuotojų lūkesčius. „Manau, kad biudžeto deficitas bus prastesnis. Aišku, ne kritiškai prastas, bet prisiminkime, kad kitąmet bus Seimo rinkimai. Vadžios gali dar labiau atsilaisvinti, tada galime prisivirti košės ir deficitas priartės prie 3 proc., o tada EK ir finansų rinkos atkreips dėmesį į Lietuvą“, − sakė pašnekovas.
Jis toliau aiškino, kad tada sprendimus priimti bus kur kas sunkiau ir dar kartą priminė Graikiją, kur šiandien desperatiškai bandoma palikti keistas ir ekonominės logikos neturinčias lengvatas.
„Lietuva neturėtų eiti tuo keliu, dabar dar ne rinkimų metai, todėl pats laikas susivaldyti ir neišlaidauti per daug su tokiais ekonominės logikos neturinčiais sprendimais, kaip PVM lengvata centriniam šildymui“, − sakė Ž. Mauricas.
Kaip pelė po šluota
„Nordea“ ekonomistas priminė, kad Lietuva yra viena skurdžiausių valstybių Europos Sąjungoje. Negana to, dar Rusijos pašonėje, todėl ir nestabiliame regione.
„Jeigu dar atkreipsime į save dėmesį tuo, kad nesugebame susitvarkyti su viešaisiais finansais, tai atbaidys ne tik užsienio, bet ir vietos investuotojus. Mažesnės investicijos reikš mažiau darbo vietų, o tada mažės vartojimas. Tas ratas gali įsisukti ir tada biudžeto planą įvykdyti bus dar sunkiau. Pamatysime, kad vietoje 2 proc. biudžeto deficito turime 3, 4 ar 5 proc.
Tada valdžia pradės kažką desperatiškai daryti, o tai dar labiau išgąsdins gyventojus ir investuotojus – prisiminkite naktinę mokesčių reformą. Perspektyvos gali būti labai blogos“, − nuogąstavo Ž. Mauricas.
Todėl, jo manymu, Lietuva dabar turi bent jau sėdėti, kaip pelė po šluota, bet geriau, jei kaip tik rodytų pavyzdį ir darytų protingus sprendimus. „Galėtų sakyti: taip, esame geopolitiškai nepastoviame regione, šalia Rusijos, bet pažiūrėkite, kaip mes gerai tvarkomės. Pas mus mažas deficitas, skola mažėja, esame pavyzdys visai Europai!“ − siūlė ekonomistas.
Jis sakė, kad taip dabar daro estai. Latviai taip pat yra sumažinę savo deficitą ir prieš dvejus metus sumažino PVM, dabar ketina mažinti gyventojų pajamų mokestį.
„Jie gerina savo mokesčių aplinką, o pas mus apie tai niekas net nekalba. Žaidžiame kažkokius kompensavimų ir lengvatų žaidimus“, − atsiduso Ž. Mauricas.
Beje, Lietuvos Vyriausybė EK yra pažadėjusi, kad iki 2018 metų biudžeto deficitą pakeis 0,7 proc. BVP perteklius. Tačiau Ž. Mauricas skeptiškai vertina tokius pažadus.
„Tada bus jau kita Vyriausybė. Vėl primena graikus, kurie vis atidėliojo problemas, bet tai yra beveik tas pats, kaip jų nesprendimas ir naivus tikėjimas, kad jos išsispręs savaime, − kalbėjo ekonomistas. − Vyriausybė žadėti gali tik tai, ką padarys iki 2016 metų spalio.“
