Kalbėdamas apie nuolat atidėliojamą Vidaus tarnybos statuto priėmimą Seime, ministras teigė negalintis ramiai žiūrėti eiliniams pareigūnams į akis ir maitinti juos pažadais. Apie tai ir vyriausybės nutarimą dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje – pokalbis su S. Skverneliu.
– Pone Skverneli, vyriausybė pritarė, kad, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių. Kodėl būtent tiek?
– Buvo įvertinta, kiek žmonių galėtų oriai ir tinkamai integruotis į mūsų visuomeninį gyvenimą.
– Bet anksčiau Jūs kalbėjote tik apie 30–40 asmenų?
– Kalbėjau apie tuos asmenis, kurie yra mūsų kompetencijoje, nelegaliai kerta sieną ir prašo prieglobsčio. Jie apgyvendinami užsieniečių registravimo centre, kur yra tik 30–40 vietų. Kalbant apie pabėgėlius, kurie būtų perkelti į Lietuvą, pabėgėlių centre Rukloje yra 50 laisvų vietų.
– O kur talpinsite kitus? Juk kalbama apie 250 žmonių?
– Tai jau yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galvos skausmas. Numatyta panaudoti pastatus, kurie buvo renovuoti ES lėšomis ir kol kas yra nenaudojami. Šiuose pastatuose pabėgėliai bus apgyvendinti. Nors vyriausybė pritarė 250 pabėgėlių priėmimui, nereiškia, kad jų tiek ir bus. Be to, juos numatyta priimti per kelerius metus.
– Ar yra žinoma, kaip tai vyks? Kada atvažiuos pirmieji pabėgėliai, ką Lietuva jiems privalo suteikti?
– Kaip Jūs įsivaizduojate 250 pabėgėlių integraciją į Lietuvos visuomenę?
– Pirmiausiai jie būtų mokomi bendrųjų dalykų – kalbos, kultūros, supažindinti su mūsų papročiais. Po to dėl kiekvieno žmogaus būtų sprendžiama individualiai. Pavyzdžiui, pabėgėlių centre integravimo procesas trunka iki vienerių metų, jei yra poreikis – gali būti ir ilgiau. Po to jie būtų perkeliami į savivaldybes, pradėtų dirbti, nes reikia žmones integruoti ir į darbo rinką. Pabėgėlių integravimas savivaldybėse truktų ilgiau – iki 60 mėnesių.
– Pagal Europos Komisijos siūlymus, Lietuva turėtų apsvarstyti ir 503 prašymus dėl pabėgėlių statuso suteikimo migrantams, plūstantiems iš Sirijos ir Eritrėjos dar papildomai. Ar jau yra kokių nors sprendimų šiuo klausimu?
– Praėjusią savaitę vyko Europos Sąjungos vidaus reikalų ir teisingumo ministrų tarybos posėdis, tačiau dėl to susitarti nepavyko. Dabar šį klausimą spręs Europos vadovų taryba.
– Lietuva nepritaria tokiam mechanizmui? 250 pabėgėlių ir viskas?
– Lietuva laikosi pozicijos, kad Europa turi būti solidari šiuo klausimu, bet solidarumas turėtų būti savanoriškas. Tokios pačios pozicijos laikosi ir pusė Europos Sąjungos valstybių. Beje, mes Liuksemburge dar įtvirtinome kelis principus. Vienas jų – geografinio neutralumo. Jeigu šiandien Italija ir Graikija turi problemų su pabėgėliais iš Šiaurės Afrikos, gali išaušti diena, kai problemų gali turėti ir Rytų Europa su pabėgėliais iš Ukrainos ar kitų šalių. Sutarėme, kad turi būti taikomi tokie patys principai. Be to, sutarėme, kad reikia šalinti nelegalios migracijos priežastis, naikinti nusikalstamų organizacijų, gabenančių migrantus, tinklus.
– Manote, kad tai sustabdytų migrantų antplūdį? Juk per pusmetį plūstelėjo net 50 tūkstančių žmonių?
– Taip. Tarp migrantų, plūstančių į Europą, yra nemažai ekonominių pabėgėlių, ieškančių geresnio gyvenimo. Kol jie mato, kad sumokėjus nusikaltėliams ir nelegaliai patekus į ES yra galimybė pasilikti, taip ir darys. Būtina, kad veiktų redmisijos mechanizmas, ekonominiai migrantai būtų atsijojami. Tikimasi, kad Jungtinėse Tautose bus gautas mandatas Viduržemio jūroje vykdyti tam tikrą policinę – karinę operaciją.
– Pone Skverneli, dar viena svarbi tema – Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisos. Kodėl taip ilgai delsiama jas priimti? Ar tai susiję tik su politine valia, ar su nenoru surasti pinigų, nes statuto įgyvendinimui reikia per 30 milijonų eurų?
– Manau, ne pinigai čia yra svarbiausia. Naujajam statutui įsigaliojus būtų galima pagaliau pradėti įgyvendinti kardinalias reformas, pertvarką vidaus reikalų sistemos viduje. Tą mes jau bandome daryti, bet susiduriame su nesuvokiamu pasipriešinimu.
Pavyzdžiui, migracijos sistemos pertvarkymas. Jau pajudėjome į finišo tiesiąją, bet prasidėjo abejonės – esą gal pertvarkos nereikia, gal neverta mažinti biurokratinio aparato ir panašiai. Lazdijų rinktinėje naujasis pasienio vadas norėjo mažinti administracinį aparatą, kelti atlyginimus tiems, kurie saugo valstybės sieną, tačiau vėl susiduriame su pasipriešinimu. Artėja Seimo rinkimai, daug kas nenori prarasti šiltų darbo vietų ir panašiai. Taigi neturint valios toli nenueisime. Papildomų lėšų taip pat labai reikia. Štai nuo liepos didėja minimali alga iki 325 eurų.
O paprastas ugniagesys gelbėtojas, pavargęs, purvinas, šlapias nuo prakaito ir vandens žiūri man į akis ir klausia – kodėl už tokį pragarišką darbą mokama tik 320–350 eurų? Ir tokiam žmogui, einančiam į ugnį bei rizikuojančiam gyvybe, aš nežinau ką atsakyti. Kas nežino, kaip ugniagesiai dirba, tegu nuvažiuoja ir pasižiūri.
Vyriausybė pirmadienį pritarė STT statuto pataisoms, numatančiomis didinti darbo užmokestį tikrai sunkų darbą dirbantiems pareigūnams. Tai labai svarbu, aš tam pritariu, tačiau svarstant šį klausimą niekam nekilo abejonių, niekas nepasiūlė pataisas atidėti geresniems laikams, nors papildomų lėšų reikia. Tai yra prioriteto klausimas. O ar vidaus reikalų sistema yra prioritetas? Mes tikrai turime kelti algas bent jau pirminei vidaus reikalų pareigūnų grandžiai, jie tikrai to nusipelnė. Man tikrai sunku žiūrėti šiems žmonėms į akis ir maitinti juos pažadais.
– Jūs iš gaisro grįžęs parašėte komentarą apie Seimo pirmininkę?
– Parašiau du komentarus. Vieną viešą ir kitą, skirtą ministerijos pareigūnams. Nes Seimo pirmininkės siūlymas keisti Vadovybės apsaugos departamento vadovo tvarką buvo dar vienas pavyzdys, kokie yra prioritetai ir kaip toliau siekiama didinti administravimo kaštus.
– Kaip Jūs jaučiatės atėjęs iš statutinės organizacijos ir tapęs politiku?
– Aš laikausi savo principų. Kita vertus, gyvenu ir mokausi. Tačiau galiu kiekvienam žiūrėti į akis ir drąsiai sakyti, ką galvoju. Džiaugiuosi, kad dabartinis ministerijos kolektyvas orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą ir žino, kaip tai padaryti. Bet atsiranda nesuprantami trukdymai. Gal specialiai, gal kas nors asmeniškai yra įsižeidęs. Tam tikri asmeniški dalykai su žmonėmis iš Seimo pirmininkės aplinkos iššaukė nuomonių pasikeitimą ir su pačia pirmininke.
– Sakote, kad kai kurie Seimo pirmininkės aplinkos žmonės turi su Jumis sąskaitų?
– Mano santykiai su Seimo pirmininke buvo dalykiški ir žmogiški. Toks staigus pasikeitimas man yra nesuprantamas.
– Kuo Jūs tai aiškinate?
– Šalia Seimo pirmininkės dirba žmonės, kurie galbūt turėjo didelių ambicijų, galbūt jiems kažkas gyvenime nepasisekė, turi nuoskaudų ir dabar per Seimo pirmininkę jie bando tas nuoskaudas išspręsti.
– Kokius žmones Jūs turite omenyje?
– Aš juos Seimo pirmininkei įvardinau. Ji žino ir aš žinau.