Dažnas atvykęs į Panevėžį stebisi, kad miestas savaitgalį – tuščias. Tai išgirdę patys panevėžiečiai paprastai pašmaikštauja – kam trintis centre, jei galima eiti į turgų.
Šalia Panevėžio automobilių turgaus esantis sendaikčių ir drabužių turgelis savo dydžiu nenusileidžia pastarajam. Maža to, ši vieta savo populiarumu tikrai gali konkuruoti su didžiausių miestų lauko prekybos taškais. Vietiniai teigia, kad savaitgaliais čia būna tiek žmonių, kad sunku net prasibrauti, nes susigundę pigiais drabužiais apsipirkti į Panevėžį atvyksta ne tik kitų Lietuvos miestų, bet ir kaimyninių šalių gyventojai.
Vis dėlto po pokalbio su jomis paaiškėjo – atradome stebuklą, kuris pakeis požiūrį į drabužius ir jų pirkimą.
Įpročius pakoregavo euras
„Kaip atrodom, taip ir sekasi“, – paklausti, ar pelninga ši diena, DELFI atšovė vienoje palapinėje sėdintys 4 pardavėjai.
Jie iš karto ėmė guostis – įvedus eurą pirkėjų sulaukia vis mažiau.
„Galiu taip va pasakyti – 50 proc. viskas krito. Automatiškai. Ateina čia kaip į muziejų pažiūrėti. Pasklaido, pažiūri ką ir nueina“, – guodėsi Violeta.
Anot prekybininkų, čia užsukantys pirkėjai ypatingų įnorių neturi.
„Ieško visko. Jiems reikia apsirengti, bet ne visada pinigų turi“, – nukirto prekeivė Erika.
Geros firmos palaidinė – ir už 3 eurus
Anot jos, vieni šiame turguje ieško firminių drabužių, kiti – kiekvienai dienai tinkančios aprangos.
„Čia toks turgus, kad visokių žmonių praeina. Visko reikia. Tik nerašykite, kad treningai labai populiarūs – praeitas etapas. Treninginiai išvažiavo į užsienį vagiliauti. Taip, mėgsta čia vietiniai juos, bet dabar daugiau „ant „Armani“ persimetė“, – panevėžiečiams būdinga šnekta pasakojo Erika.
Pasak pardavėjų, „ne tankiai“, bet ir firminių drabužių šiame turguje tikrai galima rasti.
„Jų kainos priklauso nuo kokybės. Jei palaidinė nauja, su kainomis, vardinė, aš parduočiau už kokius 30 eurų. Panašiai už tiek kartą vardinius džinsus pardaviau. O jei dėvėta, kitas reikalas, ir už 3 eurus gali nusipirkti. Žinokit, negalvokit blogai. Jei gaunam kokį vardinį drabužį, šimtas metų mano jo, nelaikom, parduodam“, – pasakojo moteris.
Anot jos, turguje gausu drabužių, kuriuos kūrė geros, tačiau ne tokios garsios firmos. Prekeiviai pripažino tikrai nežinantys visų garsiausių prekės ženklų, tad dažnai tokias prekes parduoda ir už centus.
Lankosi scenos žvaigždės
Prekybininkų teigimu, ypatingai dažnai garsių firmų drabužių ieško ne tik jaunuoliai, bet ir į turgų užsukančios Lietuvos garsenybės.
„Radžis anksčiau vaikščiodavo, ne kartą mačiau. Tikrai kartą pas mus pirko ir Saulėnas (Mindaugas Stasiulis – DELFI), ir Daina Gudzinevičiūtė, ir Rūta Janutienė. Artistų daug pas mus būna, ir iš lietuviškų serialų, aktorių tų, visų vardų nežinau. Iš kokio ten serialo... Apie namus, ar kaimas ten kažkoks“, – žymesniais lankytojais didžiavosi prekybininkai.
Anot jų, politikai ir verslininkai čia sutinkami rečiau.
„Pasvalyje dėvėtų drabužių turguje Artūrą Paulauską vieną kartą mačiau“, – prasitarė vienas iš prekeivių.
Ir nors jo kolegės bandė protinti vyrą, kad jis galbūt ten tik rinkiminius pažadus dalijo, panevėžietis užsispyręs laikėsi savo – kažką tikrai pirko.
Politikai ir verslininkai apsiperka ir garažuose
„Kur jau čia eitų tie garsūs politikai, bailiai jie. Ateitų kokią Loreta Graužinienė, gi išvarytų ją, kiek pridarius visko“, – stebėjosi Erika.
Tačiau Violeta, turguje dirbanti daugiau nei 20 metų, patikino, kad čia apsiperka ir politikai, tik jie vadovaujasi kitokia strategija.
„Tie aukštesnio rango žmonės pas mane tai ateidavo. Bet jie kitaip daro, į turgų neina, bet pasiskambina, paklausia, kada nauja siunta ir ateina į garažą, kur laikau viską“, – patikino ji.
Kita kolegė jai pritarė pasakodama apie savo pažįstamos darbą. Pasirodo, pas ją atvažiuoja visas Lietuvos elitas – politikai, verslininkai iš Vilniaus, o savaitgaliais tuos pačius, jų jau apžiūrėtus drabužius moteris pardavinėja turguje.
Įvardijo suktybes
„Kainos ten aukštesnės – yra ir po 30, ir po 50 eurų. Ji ir firmas labiau išmano“, – kolegė gyrė moteris, tačiau tuoj buvo išjuokta.
„Taip ji ir parduoda – jei ant etiketės užrašyta 100 svarų, ji parduoda už 50 eurų. Pasaka paprasta – jei moka, tai ir imi. Kiekvienas dirbame, gyvename ir žinome. Nori nenori, turi kažkaip suktis, nes niekas nelaukia“, – patikino Violeta.
Ji sakė tikrai tikinti ir tuo, kad drabužius iš turgaus Lietuvos elito atstovams atveža pavaldiniai.
Dalijo stiliaus patarimus Lietuvos žvaigždėms
„Negu Vilniuje čia pigiau, bet labai didelės žvaigždės čia tikrai neužsuka. Tos Lietuvos žvaigždės, dainininkės, pažiūrėkite, kaip apsirengusios. Su tokiais baisias drabužiais, kurie net vardo neturi, net ne kopijos. Nebejuokint, tos Lietuvos garsenybės stiliaus neturi“, – aiškino Erika, kuri buvo tvirtai įsitikinusi, kad šioje vietoje garsenybės neapsipirkinėja.
Anot jos, jei apsipirkinėtų, atrodytų geriau.
„O turtingesnės žvaigždės važiuoja į užsienį, ten nusiperka, nes be analogų čia Lietuvoje nieko negausi“, – aiškino moteris.
Tiesa, ji pripažino, kad anksčiau pirkti tokiuose dėvėtų drabužių turguose buvo gėda, dabar – praktiškai prestižas, nes „ir ekologija, ir pasigiria, kad pigiau ką rado“.
Prekybininkai pasakojo, kad šiame turguje lankosi ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir latviai, ir rusai.
Brangiausia parduota prekė – kailiniai
Paklausti apie brangiausią parduotą prekę, dažniausiai iš Vokietijos drabužius parsivežantys prekeiviai tikino neatsimenantis, ką jau tokio įspūdingo jiems pavyko parduoti, tačiau vienbalsiai atšovė, kokia kolegų prekė jiems įsiminė.
„Vida kailinius buvo pardavusi – už 120 ar 145 eurus. Bet dabar žiemų kai nėra, kailinių kainos nukritusios. Nebent gavai kokią audinę (audinės kailio kailinius – DELFI), tai ir parduosi gerai. Sakė kažkada, gavo „tūkstantį litų virš“, bet čia vienetai, vienetai“, – vienas per kitą pasakojo prekeiviai.
Viena iš pardavėjų tikino, kad jai labai įsiminė atvejis, kai už 58 eurus pardavė žieminę striukę.
„Tokiam seniui. Tai yra vyrui įkišau“, – didžiuodamasi prasitarė ji.
Įpročiai keičiasi
Paklausti apie tai, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai, prekybininkai patikino, kad „anksčiau va buvo laikai“.
„Mes čia esam senukai, prekiaujam 17-20 metų. Anksčiau žmonės ateidavo, viską pirkdavo, kojines su skylėmis ir tas paimdavo, nes nieko gi nebūdavo. Sakydavo, susisiųsim. Ar ten kokį megztinį su dėme. Būdavo, atsineši krūvą daiktų, ir grįžti su vienu ar dviem. Viską perka, viskas gerai, viskas pigu. O dabar atsiveži, ir beveik su tais pačiais grįžti. Dabar žiūri visi į madas ir tada renkasi. Arba ieško kažko „labai“. Skiriasi kaip diena nuo nakties“, – liūdnai šyptelėjo Erika.
Ji patikino, kad dažniausiai žmonės turguje ieško kasdienių drabužių, nors prieš 10-15 metų turgus būdavo pilnas merginų ir moterų, kurios ieškojo proginių suknelių.
Pirkėjus skirsto į dvi kategorijas
Anot prekybininkų, dabar yra dvi kategorijos pirkėjų: tie, kuriems viskas brangu, ir tie, kurie perka visada.
„Aišku, geresni tie pirkėjai, kurie turi pinigų, viską perka, pamato gerą daiktą ir ima, nes žino, kad čia gali nusipirkti pigiau, nei tas daiktas kainuoja parduotuvėje“, – aiškino pardavėja.
Nors fotografuotis kalbūs prekybininkai nesutiko, drąsiai demonstravo prekes.
Su Panevėžio dėvėtų drabužių turgumi siūlome susipažinti čia:
Vardiniai drabužiai – ir po 3 eurus
Savo ruožtu kiti prekeiviai pasakojo, kad būtent šiuo metų laiku lietuviai dažniausiai ieško neperšlampančių drabužių, guminių batų.
„Būna ir vardinių drabužių, visko pas mus būna. „Hugo Boss“ džemperį neseniai pardaviau už 20 eurų. Manau, žiauriai pigu. Parduotuvėje 145 eurus tikrai kainuotų“, – patikino pardavėja.
Dabar ji tikino savo palapinėje turinti „Burberry“ ir „Tommy hilfiger“ marškinėlius, kurių kaina – 3 eurai.
Tiesa, ji apgailestavo, kad drabužių nebėra kam nupirkti.
„Jaunimas išlakstė, tai nebent studentai savaitgaliais grįžta, kartais ir tikri vilniečiai užsuka, rusai, latviai“, – pasakojo prekybininkė.
Lankėsi ir mafijos atstovai
Jos kolegė tikino anksčiau turguje mačiusi ir „boružėlę“ – Gintarę Karaliūnaitę-Canuel, ir „stefutę“ – Violetą Mičiulienę.
„O taip iš Panevėžio tai visi eidavo – ir „tulpiniai“, ir „daktarai“. Visokių pirkėjų čia buvo – nuo paprastų, iki žvaigždžių, politikų ar nusikaltėlių“, – aiškino ji, tačiau pripažino, kad dabar laikai prastesni.
„Kas nenori eiti į turgų, pasiprašo ateiti į namus. Pavyzdžiui, turėjau „Armani“ kostiumą, pardaviau už 30 eurų. Kažkoks verslininkas nupirko, matyti, kad žmogus „prie pinigo“, bet, aišku, neprisistatė, kas toks, o aš visų nepažįstu“, – aiškino moteris.
Vis dėlto, jos teigimu, tokie asmenys neprisistato ne dėl to, kad drovisi perkantys dėvėtus drabužius, o dėl saugumo.
„Jiems kaip tik nėra gėda, jie vertina gerus daiktus. Parduotuvėse dabar – vien „padielkos“, – patikino moteris.
