Šiemet ji bus švenčiama savaitės viduryje - iš antradienio į trečiadienį. Dar neturintiems planų, kaip ir kur turiningai paminėti vasaros saulėgrįžos dieną, rekomenduojama aplankyti kasmet bene daugiausia lankytojų per Jonines pritraukiančias vietas, kurios buvo atnaujintos panaudojus ES investicijas.

Tradiciškai trumpiausia naktis - vasaros saulėgrįžos šventė - minima Kernavėje, kultūriniame rezervate. Rasos šventė prasidės birželio 23-iąją, antradienį, ir tęsis iki pat trečiadienio ryto. Šventės dalyviai lankys laukus, vyks tradiciniai lietuviški Joninių žaidimai, prie Didžiosios kupolės Pilies kalne bus galima išsiburti ateitį. Ant Pilies kalno piliakalnio vyks nusileidžiančios saulės pagerbimas. Liepsnos didžiulis Joninių laužas, taip pat bus uždegtos stebulės piliakalniuose. Gerokai po vidurnakčio prasidės vainikų plukdymas Neries upe ir visą naktį dalyvius linksmins dainos, šokiai, žaidimai. Pasitikus saulę, bus atliekamas tradicinis jaunystės ir grožio ritualas - prausimasis rasa.

Pirmoji Lietuvos sostinė - Kernavė - yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kasmet šios vietovės unikalumas pritraukia lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Kernavės kultūrinis rezervatas yra puoselėjamas panaudojant per 1 mln. ES investicijų. Šios lėšos skirtos muziejaus po atviru dangumi įrengimui, viešosios turizmo infrastruktūros įrengimui, takų infrastruktūros palei Nerį, Pajautos slėnį tobulinimui, laiptų į piliakalnius atnaujinimui, paveldo apsaugai.

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse - viename didžiausių etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje - birželio 24 d. vyks apeiginė vandens magija, kupoliavimas, burtai, ateities spėjimai iš gėlių ir vainikų, ugnies pagerbimas. Bus sveikinami Jonai, bus galima dalyvauti Joninių viktorinoje ir kitose pramogose, primenančiose senovinius Joninių papročius. Visas pramogas lydės šokiai, dainos, žaidimai, tradicinis šokinėjimas per Joninių laužą.

Lietuvos liaudies buities muziejuje išsidėstę 140 pastatų, galima apžiūrėti per 88 tūkst. unikalių eksponatų iš visos Lietuvos, rodančių XVIII a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestiečių buitį, tradicijas. Lankytojai gali dalyvauti edukacinėse programose ir daugiau sužinoti apie duonos kelią, lino kelią, žvakių liejimą, gėlių darželio priežiūrą, lietuvių liaudies žaidimus.

Norintiems Jonines atšvęsti neįprastai, rekomenduojama pasirinkti maršrutą siauruku iš Panevėžio į Rekstino mišką. Šventėje gros folkloro ansamblis, bus sveikinamos Rasos, Janinos, Jonai, dalyviai bus kviečiami veidus praustis rasa - tai sveikatos ir grožio ritualas. Bus renkami devynių rūšių žolynai, pinami vainikai, saulei aukojamos atnašos, kūrenamas laužas, tradiciškai ieškoma paparčio žiedo. Siauruku bus galima grįžti atgal į Panevėžį.

Siaurasis Aukštaitijos geležinkelis pritaikytas kultūriniam turizmui panaudojus per 2 mln. eurų ES investicijų, ir dabar keleiviai džiaugiasi patogiais peronais bei sutvarkyta geležinkelio stočių infrastruktūra.