Jei Lietuvoje nebūtų nuspręsta kompensuoti krizės metu sumažintas pensijas, bent jau pačios mažiausios galėtų būti pastebimai padidintos, LRT Radijo laidos „LRT Vasaros studija“ sako Vilniaus Universiteto (VU) docentas ekonomistas Teodoras Medaiskis.
„Vidutinė estų pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, atskaičius mokesčius, yra 42-43 proc., o Lietuvoje ji traukia iki 45 proc. Santykinai mūsų pensininkai, palyginti su dirbančiaisiais, yra truputį geresnėje situacijoje, nors absoliučiais dydžiais, aišku, ten pensija yra didesnė, nes didesnis ir darbo užmokestis“, – pažymi T. Medaiskis.
Pasak radijo laidos svečio, nedideles pensijas gaunantys pensininkai dėl kompensacijų nukentės: mažos jų pensijos krizės metu buvo sumažintos nedaug, tad nedaug ir grąžinti reikia, tuo metu nemažai nurėžtos ir taip didelės pensijos pareikalaus didelių finansų.
„Visada buvau karštas šių visų kompensavimų priešininkas, nes tai yra daroma sąskaita tų žmonių, kurių pensijos yra mažos, ir nelieka pinigų toms mažoms pensijoms didinti. Kur kas protingesnis žingsnis būte ne kompensuoti, o labiau didinti pensijas. Žinoma, tai tėra teorinis pasvarstymas, kadangi toks yra Konstitucinio teismo sprendimas“, – kalba ekonomistas.
Lietuvos gyventojų atlyginimų ir pensijų atotrūkis, palyginti su artimiausiais kaimynais, anot T. Medaiskio, nemaža dalimi yra nulemtas mūsų didesnio polinkio į šešėlį. Ekonomistas pastebi, kad, nors uždirbame mažiau, bet vartojame ne ką mažiau nei mūsų kaimynai. „Šį reiškinį nemaža dalimi lemia iš emigracijos gaunami pinigai, tai taip pat yra ir šešėlinės ekonomikos pasekmė“, – sako T. Medaiskis.