Dėl kokių ligų Vakarai saugosi lietuvių
Pasak Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydo Laiškonio, Lietuva kartu su Rumunija pagal sergamumą tuberkulioze pirmauja Europos Sąjungoje (ES).
„ES turi liūdną patirtį su mumis – nemažai mūsų studentų, mokslininkų, ilgesniam laikui nuvykę į kurią nors ES šalį, suserga ir paaiškėja, kad jiems tuberkuliozė. Todėl dabar eilė šalių iš atvykstančiųjų iš Lietuvos reikalauja plaučių rentgenogramos. Dėl tuberkuliozės didžiausia problema, kad Lietuva niekaip nepatvirtina tvarkos, pagal kurią atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys būtų gydomi priverstinai. Pagal statistiką, beveik iš pusantro tūkstančio Europoje registruotų atviros tuberkuliozės atvejų didesnę pusę sudaro Lietuva. Tačiau kai tik iškeliamas toks pasiūlymas, visuomenė sukyla prieš jį ir prabyla apie žmogaus teises. Taip ir tūpčiojame vietoje, o tuberkuliozę platinantys žmonės tebevaikšto po Lietuvą. Bandymai prikviesti šiuos žmones nemokamu apgyvendinimu, maisto daviniais padeda tik žiemą. Žiemos metu jie visi mielai suvažiuoja ir gydosi, bet kai tik atšyla, iškart išsilaksto ir pasklinda po Lietuvą, išnešiodami tuberkuliozę“, - svarstė pašnekovas.
Mediko teigimu, tai ne viena liga, dėl kurios Lietuva garsėja tarp kitų ES šalių. Pastaruoju metu pasižymime sparčiai išaugusia sifilio atvejų statistika.
„Kurį laiką jo pas mus praktiškai „nebuvo“, kadangi, atsiradus privačiam sektoriui, daugelis žmonių dėl šių bėdų kreipdavosi į privačius gydytojus, o šie neregistruodavo sifilio atvejų. Šiuo metu, ko gera, atvejai pradėti registruoti ir privačiose gydymo įstaigose, todėl sifilio turime nepaprastai daug. Tiesa, kol kas sveikatos pažymų iš visų lietuvių nereikalaujama, tačiau man jau teko susidurti su žmonėmis, kurie vykdami į kelių mėnesių stažuotes ar jaunimo stovyklas užsienyje privalėjo atlikti ne tik plaučių rentgenogramą, bet ir ir sifilio testą. To prašo žmogų priimančios konkrečios organizacijos, kurios nori užsitikrinti, kad svečias nebus pavojingas kitiems, kadangi jos prisiima atsakomybę už jį.
Taigi asmens sveikata jau nėra privatus reikalas – visuomenės interesai iškeliami aukščiau. Aš pats, kai prieš kelis dešimtmečius pirmą kartą nuvykau į stažuotę Prancūzijoje, ir buvo išsiaiškinta, kad nesu skiepytas nuo hepatito B, tą pačią dieną iš stažuotės buvau išmestas. Man liepė pasiskiepyti pagal pagreitintą schemą, nes buvo neįsivaizduojama, kad medikas gali būti neskiepytas nuo hepatito B. Lygiai taip pat visame pasaulyje reikalaujama, kad Veterinarijos akademijos studentai būtų paskiepyti nuo pasiutligės, kadangi jie dirba su gyvuliais. Tačiau mes tokio reikalavimo taip pat dažniausiai nesilaikome“, - pasakojo A. Laiškonis.
Apie tai, kad Lietuva pasižymi erkių gausa ir didele rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, jau žinoma seniai, todėl vykstantiems į Lietuvą ilgesniam laikui rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Seniau man yra tekę referuoti atvejį, kai belgas lankėsi Lietuvoje kaimo sodyboje ir namo grįžo su erkiniu encefalitu. Jis buvo diagnozuotas ne iš karto, kadangi Belgijoje erkinio encefalito nėra, todėl jiems net tokia mintis nekilo. Šiuo metu užsieniečiai jau žino apie galimą riziką ir, jei planuoja Lietuvoje praleisti ilgesnį laiką, skiepijasi. Nuo Laimo ligos skiepų, deja, nėra, o gydytojai ją vis dar nepakankamai gerai diagnozuoja, juolab kad susirgti galim ne tik nuo erkės, bet ir nuo lervutės įkandimo, kurio nesimato. Be to, tyrimai dėl Laimo ligos dažniausiai vis dar daromi pirmą savaitę po erkės įsisegimo. Natūralu, kad rezultatas būna neigiamas, nes antikūnai susidaro tik trečią ar ketvirtą savaitę. Apsisaugoti nuo erkių iš tiesų labai sunku. Rekomenduojama dėvėti baltus drabužius, kelnes susikišti į kojines, kitaip tariant, visą kūną užsidengti, bet juk tai skamba kaip iš fantastikos šalies. Kas gi vaikšto baltais drabužiais po mišką ir dar apsimuturiavęs karštą dieną“, - įsitikinęs medikas.
Kaip tiksinčią bombą, dėl kurios taip pat bus ateityje įspėjama, infektologas mato tymų protrūkius Lietuvoje.
„Pas mus pradėjo plisti suaugusiųjų tymai. Kol kas tai lokali problema, bet ateityje, be abejo, apie tai bus informuotos ir kitos šalys. Kadangi kasmet daugėja neskiepytų vaikų, protrūkių tikrai galime tikėtis – ir tymų, ir kokliušo arba difterijos. Susikaupus pakankamam skaičiui neskiepytų žmonių pavojus tikrai bus didelis.
Natūralistai teigia, kad nereikia kištis į žmogaus organizmą – kaip jis gimė, taip ir numirs, bet mes pamirštame, kad anksčiau lietuvių šeimose gimdavo 6-8 vaikai, o išgyvendavo 2-3. Sovietų Sąjungoje infekcinės ligos visgi buvo suvaldytos, kadangi skiepijama būdavo praktiškai prievartos keliu, dažnai tiesiog mokykloje. Dabar situacija pasikeitusi. Kita vertus, kitose šalyse taikomos įvairios praktikos. Pavyzdžiui, Australijoje tėvams, kurie nepaskiepijo savo vaiko, nebemoka vaiko pašalpos, Amerikoje, jei vaikas suserga skiepų valdoma liga, už jo gydymą tėvams reikia mokėti“, - pasakojo A. Laiškonis.
Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kasmet skelbia informaciją apie rekomenduojamus skiepus vykstant į vieną ar kitą konkrečią šalį. Tokia apsauga rekomenduojama priklausomai nuo užkrečiamų ligų epidemiolignės situacijos toje šalyje.
„Lietuva su kitomis Baltijos šalimis nurodoma kaip endeminė teritorija dėl erkių populiacijos paplitimo ir jų užkrėstumo, taip pat dėl sergančiųjų erkių platinamomis ligomis skaičiaus, kuris yra didesnis nei 5 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Dėl visų kitų infekcijų, pavyzdžiui, hepatito virusų, mes neišskiriami ir rekomendacijos pas mus atvykstant skiepytis nepateikiamos. Ar žmogus dar nuo ko nors skiepysis, priklauso nuo jo paties norų.
Bet kuriuo atveju visi šie skiepai – rekomendacinio pobūdžio. Šiuo metu PSO nurodomas vienintelis skiepas, be kurio žmogus gali būti neįleistas į kai kurias šalis. Tai skiepas nuo geltonojo drugio. Nei Europa, nei Lietuva į šį sąrašą nepateka, tačiau daroma viskas, kad į egzotišką šalį vykstantis žmogus neužsikrėstų ir neįvežtų šio viruso į Europą“, - aiškino pašnekovė.