Už tai antradienį per slaptą balsavimą pasisakė 46 Seimo nariai, prieš buvo 50 tautos atstovų ir 19 parlamentarų susilaikė. Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimui nepritarus N. Meilučio kandidatūrai generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui.
„Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini. Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“, - valstybės vadovės komentarą DELFI perdavė Prezidentūra.
Konservatorių Seimo narys Rokas Žilinskas socialiniame tinkle paskelbė manantis, kad N. Meilutis gavo prezidentei D. Grybauskaitei skirtą antausį už tai, jog šioji į ministrus neskiria „reikalingų” žmonių.
40-ties metų N. Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų vadovauja Kauno apygardos teismui.
Ligšiolinio generalinio prokuroro D. Valio kadencija baigėsi birželio 15 dieną, generalinio prokuroro pareigas laikinai eina pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Galėtų teikti ir antrą kartą
Socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad prezidentė gali teikti N. Meilučio kandidatūrą iš naujo, o Seimas yra laisvas pritarti arba nepritarti jo kandidatūrai ir ateityje.
Tačiau politikas pažymi, kad Seimo sesija baigiasi birželio 30 d., todėl naujas kandidatas Seimui turi būti pristatytas vėliausiai birželio 25 d.
„Turime mažai laiko“, - sako J. Sabatauskas.
Jeigu Seimas ir prezidentė nesusitars dėl kandidato į generalinius prokurorus, pareigas liks eiti laikinasis generalinis prokuroras D. Raulušaitis.
Dar vienas variantas – pratęsti Seimo sesiją arba sušaukti neeilinę.
Seimo posėdyje antradienį N. Meilučio kandidatūrai kritiką išsakė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas, kuris metė šešėlį, kad kandidatas į generalinius prokurorus galėjo žinoti apie dokumentų klastojimo atvejį Kauno apygardos teisme, kuriam vadovauja.
Tos pačios frakcijos atstovas Petras Gražulis reikalavo trijų kandidatų, kad būtų galima pasirinkti. Povilas Urbšys suabejojo N. Meilučio nepriklausomumu nuo Prezidentūros.
Pats N. Meilutis posėdyje V. Vasiliauskui atsakė, kad dokumentų klastojimo atveju iškėlė drausmės bylą atsakingam teisėjui, o P. Urbšiui pabrėžė, kad nieko nederina su Prezidentūra: nei veiksmų, nei kalbų.
Nepatvirtino dėl daugelio priežasčių
Socialdemokratas Darius Petrošius teigia, kad N. Meilutis generaliniu prokuroru nebuvo patvirtintas dėl daugelio priežasčių: jo nuomone, kiekvienas politikas, balsavęs prieš jo kandidatūrą, turėjo savų sumetimų.
Pavyzdžiui, Darbo partija gali būti supykusi dėl Vydo Gedvilo nepatvirtinimo švietimo ir mokslo ministru. Kai kurie politikai, pasak D. Petrošiaus, reikalavo pateikti keletą kandidatūrų, kad Seimas galėtų rinktis.
„Galbūt ne visiems patiko, kas buvo pasakyta, kai kurioje žiniasklaidoje buvo labai neigiamos informacijos srautas. Kai kurios frakcijos ir Seimo nariai ne vieną kartą pasakė poziciją, kad jiems reikia rinktis iš trijų“, - sako socialdemokratas.
Politikas sako, kad teoriškai įmanoma, jog Prezidentūra N. Meilučio kandidatūrą teiktų antrą kartą, bet suabejojo, kiek tai realu praktiškai.
Prieš teisėjo N. Meilučio kandidatūrą į viešumą išmesta ir nemažai neigiamos informacijos dėl esą prieštaringų sprendimų vienoje byloje, kai „Ūkio bankas“ esą prarado galimybę susigrąžinti 15 mln. eurų iš su Kauno nusikalstama grupuote siejamos verslo bendrovės. Tokia informacija pasirodė „MG Baltic Media“ valdomame portale.
Pasipiktinimo buvo iš Prokurorų profsąjungos, kurios nariai pasipiktino, esą N. Meilutis pristatytas kaip šios prokurorų interesus ginančios organizacijos atstovas.
Tarkime, Darbo partija žadėjo domėtis, kaip prezidentė pasirinko N. Meilučio kandidatūrą, mat pasirodė informacijos, esą kandidatas į generalinius prokurorus yra prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės kurso draugas, nors vėliau ši informacija buvo paneigta. Tiesa, Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys DELFI sakė, kad darbiečiai ryte priėmė sprendimą paremti N. Meilutį.
T. Janeliūnas: Prezidentūra pažiūrėjo atsainiai?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, kad Prezidentūra atsainiai žiūrėjo į naujojo generalinio prokuroro paskyrimą ir nepakankamai buvo skirta dėmesio darbui su Seimo frakcijomis.
„Man, aišku, sunku spręsti. Aš, sakyčiau, galbūt čia gali būti labiausiai paaiškinama tam tikrais procedūriniais klausimais arba tiesiog skubėjimu. Matyt, nebuvo skirta pakankamai laiko su visomis frakcijomis padirbėti, ypač iš Prezidentūros pusės, ir iš tikrųjų užsitikrinti labai aiškiai tą paramą. Nes šiaip jau bent jau viešumoje nebuvo kažkokių akivaizdžių prieštaravimų šitai kandidatūrai ir, matyt, čia tiesiog suveikė kažkoks neužtikrintumo principas", - Eltai sakė T. Janeliūnas.
„Matyt, iš tikrųjų Prezidentūra šiuo atveju galbūt kiek atsainiai žiūrėjo į tą kandidato pateikimą ir vis dėlto, matyt, pritrūko laiko, kad būtų gautas užtikrinimas iš bent jau pagrindinių frakcijų, kad būtų palaikyta", - teigė politologas.
Seimo balsavimas prieš N.Meilučio paskyrimą – protestas prieš prezidentę
Seimo narių balsavimas prieš Nerijaus Meilučio skyrimą generaliniu prokuroru gali būti protestas prieš prezidentės politiką, mano BNS kalbinti politologai.
„Labai tikėtina, kad per šį balsavimą kai kurių frakcijų nariai tiesiog aiškinosi santykius su prezidente: balsuojant prieš kandidatą buvo norima „nubausti“ prezidentę ir skirtingos frakcijos galėjo turėti skirtingų priežasčių tokiam veiksmui“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad prezidentė jau kurį laiką skirdama pareigūnus nepalikdavo Seimui laiko diskusijoms.
„Baigiasi pareigūno kadencija, ir likus savaitei ar porai, prezidentė teikia kandidatūrą, įvardija asmenį, kuris galėtų užimti tą postą, ir kadangi kadencija baigiasi, Seimas be ilgų diskusijų tvirtindavo. Šį kartą tokia cezariška taktika – atėjau pamačiau nugalėjau – nepavyko“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Jis pabrėžė, kad dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei reikės ne tik ieškoti naujo kandidato, bet ir labiau atsižvelgti į Seimo nuomonę.
Abiejų politologų nuomone, tokiam Seimo sprendimui įtakos galėjo turėti ir D.Grybauskaitės veiksmai skiriant švietimo ir mokslo ministrą.
Kita vertus, politologai įžvelgė ir su pačiu kandidatu susijusių tokio sprendimo priežasčių. R.Vilpišausko teigimu, N.Meilutis galėjo būti nepriimtinas dėl per didelio nepriklausomumo ar per mažo žinomumo.
A.Krupavičius sukritikavo ir kandidato į generalinius prokurorus kalbą.
„Pasisakymas buvo gana bendras, daugmaž žinomomis temomis, aiškumo, tikslumo, tikrai kandidato kalbai pritrūko“, – teigė A.Krupavičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad su šiuo sprendimu Seimas gali grįžti prie platesnio klausimo dėl pačios prokuroro skyrimo tvarkos.