„Rusija tiesiog bando pridengti savo veiksmus, nes nėra dar ginkluotės dislokavimo, o agresija prieš Ukrainą vykdoma, pratybos, tų pačių „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiaus srityje - jis vyksta. Supainiojama priežastis su pasekme. NATO ir Lietuvos atsakas yra sustiprinti savo teritorijos gynybą ir apsaugą, o ne atvirkščiai: mes niekam negrasiname, mes nieko nesiruošiame pulti“, - BNS sakė ministras.
Anot J.Oleko, Lietuva nesiėmė jokių atsakomųjų ginklavimosi žingsnių „tikėdama gera valia“ netgi tuo metu, kai Rusija pradėjo telkti pajėgumus ir ginkluotę Karaliaučiuje. Lietuvos kariuomenė modernizuojama ir didesnio NATO sąjungininkų dalyvavimo siekiama „ne tam, kad galėtumėme juos užpulti“, o siekiant išlaikyti Lietuvos ir Aljanso saugumą.
Kaip sekmadienį skelbė amerikiečių laikraštis „The New York times“, JAV Gynybos departamentas svarsto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti kuopai aprūpinti skirtą sunkiąją ginkluotę. Šiose šalyse nuo 2014 metų JAV dislokavo rotacines kuopas, kurias sudaro apie 150 karių.
Tuo metu, kaip rašo laikraštis, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir galbūt Vengrijoje būtų dislokuota po batalioną - apie 750 karių - ir jiems aprūpinti skirta amunicija bei technika.
Pentagono siūlymams dar turės pritarti JAV Baltieji rūmai ir gynybos sekretorius.
Rusija, reaguodama į šią informaciją, pirmadienį pranešė pergrupuosianti savo karius prie vakarinės savo sienos, taip pat suformuosianti naujus tankų, artilerijos ir aviacijos dalinius. Tai pareiškęs Rusijos kariuomenės generolas, šalies Gynybos ministerijos generalinių inspektorių valdybos koordinatorius Jurijus Jakubovas pridūrė, kad Karaliaučiaus srityje raketų brigada bus perginkluojama naujais raketiniais kompleksais „Iskander“, taip pat, anot jo, „didelių permainų“ patirs Rusijos pajėgos Baltarusijoje.