Praėjusį antradienį R. Šimašius susitiko su architektu R. Paleku ir kitais Lukiškių aikštės aplinkos sutvarkymo projekto bendraautoriais, laimėjusiais Aplinkos ministerijos rengtą atvirą konkursą. Po susitikimo meras ir architektas teikė komentarus žurnalistams, o savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai pavadinimu „Lukiškių aikštė pagaliau taps tikra reprezentacine miesto vieta, kurią sups parkas”. Iš pranešimo susidaro įspūdis, kad viskas nuspręsta: Lukiškių aikštė bus tvarkoma pagal R. Paleko komandos projektą. Tą žiniasklaidai patvirtino pats R. Šimašius, tai buvo ištransliuota žiniasklaidos.
Stebisi, kad projektas staiga ėmė „žalėti“
Tokie pranešimai nustebino Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse antrąją vietą laimėjusį G. Čaikauską. Jis stebisi „staigiu ir koncentruotu viešos informacijos srautu“ apie tai, kad jau patvirtintas vienas aikštės konkurso dalyvių projektas, nustatyta gera kaina ir panašiai.
„Dar daugiau, atvirai teigiama, kad projektas jau pakito, dabar jame vyraus žaluma, sumažės kietų paviršių plotai, bus parkams būdingų dangų, nebeliks visą plotą tarp keturių gatvių dengiančios lauko riedulių bruko dangos (konkurse simbolizavusio pokario rezistenciją), nevaizduojamas ir meninis akcentas, kuris buvo specialiai šiam projektui atrinktas kitame konkurse, neaiški galima jo vieta“, – DELFI sakė G. Čaikauskas.
Pasak architekto, akivaizdu, kad šios žinios yra perdėm ankstyvos, prieštarauja etikai bei Vyriausybėje veikiančios darbo grupės gegužės 15 d. priimtam nutarimui.
Minėtame nutarime teigiama, kad Aplinkos ministerijos organizuoto konkurso dėl aikštės sutvarkymo laimėtojų pasiūlyti projektai per brangūs ir valstybė šiuo metu nepajėgi jų įgyvendinti. Akcentuojama, kad didžioji dalis Lukiškių aikštės ploto turi būti skirta žaliajai zonai. Darbo grupė pasiūlė Vilniaus savivaldybei „pravesti derybas su Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso, kurį organizavo Aplinkos ministerija, pirmų trijų vietų nugalėtojais dėl techninio projekto parengimo ir kitame darbo grupės posėdyje pristatyti įvykusių derybų rezultatus ir numatomą aikštės sutvarkymo sąmatą“.
„Vyriausybės nutarimas bei derybų pradžia atrodė labai nuosekliai ir aiškiai, tačiau po pastarųjų įvykių ir perdėm skubaus jų viešinimo atsirado rimtų abejonių dėl vykstančio proceso. Sunku suprasti, kaip nebaigus derybų, išsamiau nesusipažinus su kitais projektais, jų sąmatomis, galima įvertinti ir palyginti konkursinius sprendinius bei kainas žinant, kad vieno iš jų idėjos kažkodėl ėmė staigiai „žalėti“, keistis kietųjų dangų mažinimo kryptimi ir pan.“, – kalbėjo G. Čaikauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių funkcijų universalumas, žaliosios erdvės idėjos, optimalūs dangų kiekiai bei paviršiai ir buvo jo vadovaujamos komandos konkursinio pasiūlymo svarbi dalis, ką įvertino konkurso komisija.
G. Čaikauskas aiškina, kad nuosekliai laikysis Vyriausybės rašte numatyto veiksmų plano. Pirmiausia ketinama savivaldybei pateikti patikslintą konkursinio pasiūlymo varianto sąmatą, o paskui merui pristatyti savo konkursinę medžiagą. Vėliau bus laukiama derybų rezultatų apibendrinimo bei Vyriausybės darbo grupės išvadų.
R Vaitkus: kokios derybos, jei nėra įgaliojimų?
„Sostinės savivaldybė iš pradžių turėtų derėtis su pirmosios vietos laimėtoju, šiam atsisakius – su antrosios vietos, šiam atsisakius – su trečiosios vietos. Atsisakymai turėtų būti patvirtinti raštu“, – kaip viskas turi vykti, aiškina Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Jis vadovauja ministro pirmininko sudarytai darbo grupei dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo.
Jo manymu, savivaldybėje vykusios derybos su R. Paleku negalėjo būti oficialios, nes sklypas vis dar priklauso valstybei – Vyriausybė pirmiausia turi savo nutarimu perduoti sklypą savivaldybei, o savivaldybė turi atlikti kadastrinius matavimus.
„Mano asmenine nuomone, jeigu pirmo ir antro projekto panašumas didelis, reikėtų kalbėti su abiem architektais kartu ir, ko gero, daryti jungtinį projektą. Man keista girdėti, kad savivaldybėje vyksta kažkokios derybos, kai iš esmės jie tų įgaliojimų neturi. Gali nutikti toks dalykas – padės antros vietos laimėtojas savo projektą šalia ir sakys „rask 10 skirtumų“, teismui atiduos. Man atrodo, reikia rasti bendrą sutarimą, apie tai kalbėsime kitame komisijos posėdyje“, – dėstė R. Vaitkus.
Koks projektas iškils Lukiškių aikštėje, spręs statytojas. Pasak R. Vaitkaus, bus siekiama, kad statytoju taptų savivaldybė.
Meras teišsakė savo nuomonę?
Vilniaus mero patarėjo Aleksandro Zubriakovo teigimu, R. Palekas merui pristatė projektą, o savivaldybė po susitikimo išplatino pranešimą.
„Meras domisi, kokie variantai, taip pat susitiks ir su antros bei trečios vietos nugalėtojais“, – sakė A. Zubriakovas.
Pasak mero patarėjo, kadangi projektas nugalėjo Aplinkos ministerijos konkurse, jis savivaldybėje buvo pristatytas plačiau. Jo teigimu, kol kas šiame projekte savivaldybė „dalyvauja moraliniu lygmeniu, o meras išsako savo nuomonę“.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas R. Palekas DELFI sakė, kad dar 2011 m. įvykusio konkurso sąlygose buvo aiškiai pasakyta: kai bus skirta lėšų Lukiškių aikštės tvarkymui, bus deramasi su pirmos vietos laimėtojais. Tuomet numatyta, kad jei su jais nebus susitarta, bus deramasi su antros vietos laimėtojais.
Ką siūlo Lukiškių aikštėje
DELFI primena, kad dar 2011 m. Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą laimėjo bendrovės „Paleko Archstudija“ projektas „Ramybė“. Jo autoriai siūlė išryškinti susiklosčiusius Lukiškių aikštės erdvės bruožus – trapecijos formą su supančiu liepų perimetru, o vidinį aikštės perimetrą išskirti naujomis liepų eilėmis.
Anot jų, tai leistų sustiprinti aikštės erdvės ryšį su buvusių KGB rūmų ir Aukų gatvės memorialu, pagerinti vizualų santykį su Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Tuomet aikštę siūlyta padengti akmens riedulių grindiniu. Toks grindinys būdingas daugelio šalies miestų ir miestelių aikštėms. Valstybės reprezentacinei, memorialinei ir visuomeninei funkcijoms skiriama centrinė aikštės erdvė, kurią suptų liepų perimetras. Čia buvo numatoma vieta Laisvės simbolio, žuvusiųjų kovotojų pagerbimo įamžinimo monumentams. Rekreacinę funkciją atliktų žaliasis liepų žiedas ir ramiam poilsiui tinkanti šiaurinė aikštės dalis.
Antrąją vietą ministerijos konkurse laimėjo G. Čaikausko komandos projektas „Rėdos ratas“.
„Tiksliai vykdydami konkurso sąlygų reikalavimus – išsaugoti žaliąjį charakterį, ties Gedimino prospektu, Aukų gatvelės „atspindyje“, formuojame konkurse nurodyto dydžio kietos dangos plotą ceremonijoms. Sprendimas paremtas universalaus etnografinio ženklo – „Rėdos rato“ principais. Ši idėja sureikšmina žmogaus egzistencijos prasmę: kasdienį gyvenimą, kovą, laisvės siekį. Kita vertus, galime būsimam meniniam sprendimui panaudoti pagrindines gamtos stichijas: žemę, orą, ugnį ir vandenį. Visa tai gali būti išvystyta iki konkrečių elementų ar simbolių (pavyzdžiui, fontanėliai, Vyčio ženklas ir pan.)“, – projektą apibūdina G. Čaikauskas.
Pagal projektą, po liepų eilėmis formuojama parko takų sistema, siūlomi nauji želdiniai. Visas kompozicines-funkcines dalis vienija žalioji veja. Akcentuotas takas jungia ceremonijų vietą su aikštės gilumoje išsaugomu istoriniu memorialiniu ženklu, skirtu žuvusiems sukilėliams.
Esančius istorinius šviestuvus ir suolus siūloma perkelti šalia gatvės priešais pokario laikų stiliaus Užsienio reikalų ministerijos pastatą. Po medžiais siūloma įrengti į lajas nukreiptus šviestuvus, o žaliosios erdvės gilumoje – vaikų žaidimo aikšteles, skaidrų paviljoną ir t.t.
Lukiškių aikštės tvarkymo projekte dalyvaus Aplinkos, Kultūros, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projektą planuojama baigti 2017 metais.