Pusmetį gyvuojančią Facebook grupę „Geriausi Lietuvos restoranai“ yra pamėgę daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Tiesa, grupės pavadinimas tikrosios jos paskirties neatskleidžia.
„Šiandien vėl nepasisekė viename iš Lietuvos „restoranų“? Pasidalink tuo mėšlu su visais! Kiek dar tylėsime...“, – skatina grupės organizatoriai.
Iš tiesų šioje grupėje dalijamasi didžiausiomis maisto katastrofomis Lietuvos kavinėse ir restoranuose. Daugelis patiekalų nuotraukų ne tik kelia šleikštulį, tačiau ir verčia sunerimti maisto kultūra Lietuvoje.
Idėja kilo po nesėkmingų pietų
Anot prisistatyti nenorėjusio grupės kūrėjo iš Klaipėdos, idėja sukurti tokią grupę kilo kelis kartus nesėkmingai papietavus didžiuosiuose restoranų tinkluose.
„Tuomet pasipriešinimą prieš nekokybišką maistą tiekiančias maitinimo įstaigas pradėjau savo draugų bei pažįstamų rate. Sugalvojau sistemą, pagal kurią 2-3 kartus nesėkmingai pavalgę lankytinoje maitinimo įstaigoje ją tiesiog išbraukdavome iš savo lankomų vietų sąrašo dėl svarių argumentų. Nesėkmingu apsilankymą vadinu atsižvelgęs ne tik maisto kokybę ar patalpų švarą, bet ir personalo aptarnavimo įgūdžius. Daugelyje vietų personalas atsineša savo problemas į darbo vietą ir taip gadina nuotaiką ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – mano grupės kūrėjas.
Jis pripažino, kad sėkmingai vykdoma prevencija prieš prastus restoranus tarp draugų ir pažįstamų jį paragino sukurti grupę „Geriausi Lietuvos restoranai“.
Pastebi pokyčius
„Pradėjau jį su savo užfiksuotomis nuotraukomis, o dabar žmonės nuolatos siunčia savo nesėkmingų apsilankymų istorijas. Tai, kad per tokį trumpą projekto gyvavimo laiką pavyko surinkti tokią didelę projektą palaikančią auditoriją, tik įrodo, kad didžiuosiuose Lietuvos restoranų tinkluose iš tiesų egzistuoja didžiulės maisto kokybės ir aptarnavimo spragos“, – mano vyras.
Jis nėra įsitikinęs, ar yra kompetentingas vertini maisto kultūrą Lietuvoje, tačiau, jo manymu, situacija Lietuvoje gerėja.
„Vis dažniau atsiranda vietinės reikšmės nedidelių restoranų ar užkandinių su unikaliomis idėjomis. Jie sukuria unikalią, jaukią patalpų atmosferą, parenka tinkamą personalą kuriamai aplinkai bei, svarbiausia, užtikrina aukštą maisto kokybę“, – džiaugėsi jis.
Kokybę lemia perkamoji galia ir rinkos dydis
Vis dėlto su tuo nesutinka apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Anot jo, Lietuvoje viskas yra lygiai tiek pat gerai arba blogai, kaip ir mūsų žmonių ar atvykėlių perkamoji galia ir rinkos dydis
„Viskas kainuoja pinigus. Aptarnaujantis personalas ir virtuvės darbuotojai – irgi“, – pastebėjo jis.
Anot A. Užkalnio, minėta Facebooko grupė iš esmės yra tinklinių vietų, viena su kita konkuruojančių pigumu, problemų veidrodis.
„Kai rinkos dalyviai vienas kitą permušinėja tik kaina, kito neįmanoma tikėtis. Abejingas aptarnavimas, prasčiausi žmonės virtuvėje, abejingas požiūris, blogi arbatpinigiai iš klientų, kurie ateina tik dėl pigumo (spėkit, ar kas nors išsikirpęs lankstinuko kuponą, paliks bent eurą arbatpinigių, nekalbant apie 10 proc.), ir užburtas ydingasis ratas sukasi“, – patikino apžvalgininkas.
Situaciją sutvarkys reiklesnė rinka
Anot jo, neįmanoma patiekti žmoniškai paruoštų patiekalų iš šviežių produktų ir tuomet, kai valgiaraštis užima dvidešimt puslapių ir ten, pavyzdžiui, yra 150 ar daugiau patiekalų.
„Aišku, kad viskas bus pašildyta, ir, ko gero, net ir pašildyti žmoniškai negalės. Net geriausias muzikantas negalės gerai pasiruošti koncertui, jei programoje bus 150 kūrinių, o čia mes kalbame apie nabagus, kurie vos pažįsta natas“, – sakė A. Užkalnis.
Paklaustas, ką tuomet reikėtų daryti, kad ši situacija pasikeistų, apžvalgininkas patikino, kad viską sutvarkys reiklesnė rinka.
„Kai lankytojas nustos bliauti: „plėšikai, jūsų savikaina 50 centų, o jūs prašote 10 eurų už patiekalą“ ir supras, kad savikaina yra tikrai didesnė (pavyzdžiui, nė vienas restoranas Lietuvoje negali padėti ant lėkštės žmoniško didkepsnio iš filė mažiau, nei už 15 eurų, neidamas į nuostolį), ir už kokybę ir gerą potyrį reikia mokėti, daugiau restoranų pradės konkuruoti kokybe, o ne kaina“, – įsitikinęs jis.
Tokius patiekalus būtina grąžinti
Savo ruožtu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, pamačiusi grupėje „Geriausi Lietuvos restoranai“ publikuojamas nuotraukas, iš pradžių neslėpė juoko, tačiau greitai surimtėjo.
„Aš manau, kad toks maistas kavinėse ir restoranuose nėra pateikiamas dažnai. Nežinia, iš kurių vietų čia nuotraukos – galbūt iš rajonų ir mažesnių miestų. Tačiau vienareikšmiškai manau, kad tokia praktika – nuotraukos, yra labai gera, nes tai iš karto rodo maitinimo įstaigoms, kur reikia pasitempti, vadovams – į ką reikia reaguoti“, – patikino ji.
Pasak E. Šiškauskienės, žmonės Lietuvoje dar yra pakankamai kuklūs, todėl maistą padavėjams grąžina retai. Dažniau – kankinasi valgydami ir tik po to išdrįsta juo pasiskųsti draugams ar pažįstamiems.
„Bet kokį nekokybišką, blogai paruoštą ar neskanų patiekalą be jokios abejonės reikia grąžinti ir pareikalauti kito patiekalo. Blogai, kad klientai to nedaro, nes kitaip, nei virėjas, nei padavėjas, nei maisto įstaigų vadovas apie tai nesužino“, – patikino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
Įvardijo, kodėl tokie patiekalai keliauja ant stalo
Paklausta, kas lemia tai, kad toks maistas vis dėlto pasiekia klientų stalus, E. Šiškauskienė patikino mananti, kad dėl to, visų pirma, kaltas darbuotojų trūkumas.
„Padavėjų profesionalų Lietuvoje praktiškai nėra. Dirbti padavėjais ir virėjais dažniausiai ateina bet kas ir kepa bet ką. Dabar jaunimas labai nevertina darbo – ateina trumpam ir net nebando suprasti, išmokti to, kas šios profesijos atstovams reikalinga. Daug restoranų net negali atsidaryti, nes nėra darbuotojų. Yra visiška neviltis, net net nėra stiprių mokyklų, kurios ruoštų šių profesijų atstovus, todėl mokymus dažnai organizuojame per asociaciją. Darome viską, ką galime, bet daugelis tų, kurie būna apmokomi, dažnai po to išvažiuoja dirbti į užsienį“, – pastebėjo ji.
E. Šiškauskienės teigimu, problemos slypi ir giliau – mokesčiuose, susijusiuose su darbo santykiais.
„Užsienyje PVM maistui – per pusę, mokestinė bazė – per pusę. Rezultatas – pavyzdžiui, Airijoje, restoranai moka 50 proc. mažiau mokesčių, todėl jie gali turėti didesnį algų fondą ir mokėti geresnius atlyginimus taip pas save susikviesdami geresnius specialistus. Tai nėra stebuklas ar tai, ko nebūtų galima padaryti Lietuvoje. Tiesiog pas mus bando gaudyti šešėlį, tačiau nežiūri į problemos esmę“, – patikino E. Šiškauskienė.
Ji taip pat mano, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, restoranų darbuotojams atlygis turėtų būti mokomas ne pagal etatą, o už išdirbtas valandas.
„Restoranų savininkai juk negali atspėti – diena saulėta bus, ar lis, įdarbinti žmogui pusei etato, visam ar pusantro. Pas mus yra labai nelanksti mokestinė sistema, todėl mūsų verslininkams konkuruoti su veiklą vykdančiais užsienyje yra sunku“, – patikino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Turite nemalonios patirties iš apsilankymų Lietuvos kavinėse bei restoranuose? Taip pat esate įamžinę nuotraukų neatitinkantį patiekalą ar gėrimą? Pasidalinkite nuomone apie Lietuvoje egzistuojančią aptarnavimo kultūrą el.paštu pilieciai@delfi.lt!