Anot Vilniaus miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės, Vilniaus paplūdimiai reikalauja rekonstrukcijos: reikalingi nauji tualetai ir dušai. Tuo metu pajūris vis dar bando atstatyti uragano padarytą žalą.
Smulkesnius darbus pajūris tikisi baigti iki atšilimo
Pasak įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus Virgilijaus Urbono, Klaipėdoje paplūdimiai jau yra paruošti lankytojams ir tiesiog laukiama geresnio oro. Jo teigimu, atlikta paplūdimių apžiūra pateikė patenkinamą rezultatą.
„Mūsų paplūdimių paruošimas buvo pakoreguotas uragano „Feliksas“, nes buvo sugadinta visa paplūdimių infrastruktūra, dušinių, paplūdimių geriamo vandens fontanėlių vamzdynai. Tai pakoregavo mūsų planus, nes paplūdimiai turėjo būti paruošti anksčiu, bet šiuo metu tai jau padaryta“, – tvirtina V. Urbonas.
Jis priduria, kad kai kur dar gali būti atliekami nedideli darbai: statomi geriamo vandens fontanėliai, dušinės. V. Urbonas tikina, kad iki prognozuojamo atšilimo net ir smulkiausi darbai bus baigti. Jo aiškinimu, siautėjęs uraganas nuplovė daug smėlio, nunešė neseniai padarytus kopų sutvirtinimus. „Kiek pastebime, šis smėlis grįžo prie pakrantės. Paplūdimys lyg ir yra praplatėjęs, tačiau šlaitai tikrai yra statūs ir nunešti bangų“, – perspėja V. Urbonas.
Klaipėdos paplūdimius prižiūrinčios įmonės direktorius pasakoja, kad po uragano paplūdimys buvo nuklotas gausybe šiukšlių, buvo nuniokotos visos vasaros paplūdimio kavinės, jų dalis uraganas taip pat išmėtė po visą paplūdimį.
„Reikėjo tikrai labai daug darbo jėgos. Meras ėmėsi iniciatyvos, tvarkant pajūrį. Gyventojai, kariškiai, aukštosios mokyklos studentai, policijos kolegija, jūreivystės aukštoji mokykla tikrai geranoriškai atsiliepė“, – sako V. Urbonas.
Anot jo, dėl uragano gali būti atidėti planai Smiltynės ir Melnragės paplūdimiams siekti mėlynosios vėliavos, kuri yra pliažų kokybės ženklas. Smiltynė šią vėliavą buvo įgijusi, bet vėliau ji buvo panaikinta dėl reikalavimų neatitikimo.
„Kiek žinau politikų planus, šių metų planas buvo viską atlikti pagal mėlynos vėliavos reikalavimus, o mėlynos vėliavos pačią įsigijimo procedūrą numatyti kitiems metams“, – nurodo V. Urbonas.
Vilniaus paplūdimiams reikalinga rekonstrukcija
Pasak I. Mikalauskienės, maudynių sezonui paruošti ir sostinės paplūdimiai. Čia šiuo metu yra penki oficialūs paplūdimiai: pirmas ir antras Valakupių, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų ir Salotės paplūdimiai.
„Juose sutvarkyta infrastruktūra: įrengtos persirengimo kabinos, stalai, suolai, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, atvežta apie 800 kubinių metrų persijoto šviežio smėlio, atlikti vandens tyrimai, paleisti vandens gėrimo fontanėliai, jie taip pat patikrinti. Šiuose paplūdimiuose viskas sutvarkyta“, – tikina I. Mikalauskienė.
Juose sezono metu iš viso budės 17 gelbėtojų. Dar du paplūdimiai – prie Balžio ir Tapelių ežerų, – specialistės teigimu, nėra oficialūs paplūdimiai, nes juose nebudi gelbėtojai, tačiau yra įrengtos poilsio zonos, kuriose atliekami vandens tyrimai, prižiūrima teritorija.
I. Mikalauskienės tvirtinimu, visų minėtų ežerų vanduo atitinka reikalavimus, bet bene daugiausia poilsiautojų sulaukia Salotės ežeras. LRT Radijo pašnekovė svarsto, kaip taip yra todėl, jog jis yra arčiausiai gyvenamųjų rajonų.
Ji pastebi, kad daugiausia problemų ir kelia tokie paplūdimiai, kuriuose susirenka daugiausiai žmonių, nes dauguma lankytojų, nepaisant konteinerių ir šiukšliadėžių gausos, šiukšles vis tiek meta tiesiog į smėlį.
„Dabar jau kreipėmės į mūsų viešosios tvarkos skyrių, laukdami geresnių orų, kad mūsų viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dažniau kontroliuotų paplūdimių teritorijas ir stebėtų [...], ar poilsiautojai tinkamai elgiasi viešose erdvėse“, – teigia I. Mikalauskienė.
Specialistė pripažįsta, kad sostinės paplūdimiai reikalauja rekonstrukcijos – daugelyje jų derėtų atnaujinti tualetus, įrengti dušus, bet tam, I. Mikalauskienės tvirtinimu, reikalingas nemažas finansavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tualetai ir dušai bus naudojami tik šiltuoju metų sezonu.
„Pavyzdžiui, turime projektinių pasiūlymų Valakupių antrajame paplūdimyje modernizuoti tualetą, bet ten nėra įrengti inžineriniai takai, vanduo, nei elektra. Norint įrengti tualetą, susidaro nemaža suma“, – atkreipia dėmesį I. Mikalauskienė.
Vanduo dviejuose Kauno marių paplūdimiuose skiriasi
Anot Kauno miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, Kauno mieste eksploatuojami trys paplūdimiai. Du iš jų įkurti prie Kauno marių, vienas – Lampėdžiuose. „Be abejo, dar yra prie Raudondvario plento kartu su kempingu įrengtas populiarus paplūdimys. Manau, kad jie skirtingai išsidėstę miesto ribose, bet visi keturi yra gana gausiai lankomi“, – įsitikinęs A. Pakalniškis.
Jis akcentuoja, kad pirmajame ir antrajame prie Kauno marių įkurtuose paplūdimiuose vandens kokybės tyrimai atliekami atskirai. Nors paplūdimiai ir yra arti vienas nuo kito, tyrimai rodo, kad vandens kokybė skiriasi.
„Manau, kad taip yra dėl Nemuno srovių. Vienas paplūdimys yra arčiau hidroelektrinės. Ten, matyt, yra didesnė srovė. Kitas paplūdimys yra labiau atitolęs. Tikėtina, kad taip yra dėl to“, – svarsto A. Pakalniškis.
Jo tvirtinimu, kaip ir kiekvienais metais jau yra įvykdyti visi higienos normų reikalavimai, parinktas gelbėjimo personalas, apmokytas medicininis personalas, pažymėtos plaukiojimo zonos, įrengtos persirengimo kabinos.
Maudynių sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 d. ir iki rugsėjo 15 d.
