Jo komentarą spausdina vienas skaitomiausių Rusijos tabloidų „Komsomolskaja pravda“. Būtent šį leidinį mėgsta pavartyti ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Po „Eurovizijos“ konkurso finalo skaitau komentarus socialiniuose tinkluose. „Polina Gagarina – šaunuolė!“, „Antra vieta – taip pat didelė sėkmė, susiklosčiusioje politinėje situacijoje tai netgi geriau už pirmą“ (man kyla klausimas – kodėl, nes bet kurioje politinėje situacijoje pirma vieta yra pirma vieta), „Viskas praėjo gerai, mes laimingi, tačiau Lietuva neįtikėtinai pavedė“. Na štai tau! O kuo čia dėta Lietuva? Kas nežiūrėjo, aiškinu: tik dvi Europos šalys nedavė Polinai Gagarinai, atlikusiai visomis prasmėmis puikią dainą, nei vieno balo. Pirmoji sąraše – nepriklausoma San Marino respublika, įsikūrusi ant nelabai didelio kalno Apeninų pusiasalyje. Antra – Lietuva, esanti į rytus nuo Kaliningrado srities.

Man sunku pasakyti, kodėl už Rusiją nebalsavo San Marino gyventojai. Galbūt priežastis slypi tame, kad per gegužės šventes jiems mažai sumokėjo (suprantama, dėl krizės) turistų grupė iš Žemutinio Tagilo. San Marino gyventojai įsižeidė, susirinko prie vieno stalo ir susitarė už Rusiją nebalsuoti. Kaip aiškėja, su Lietuva viskas kur kas labiau užleista.

Skaitau socialiniuose tinkluose, tiksliau, Kaliningrado segmente: „Ko jūs skundžiatės Lietuva? Nereikėjo varškyčių uždrausti“. Kaliningradiečiai prisimena, kaip „Rospotrebnadzor“ uždraudė įvežti į Rusiją pieno produkciją iš Lietuvos, radęs ten kažką nelabai tinkamo. Tada internete kilusiam pasipiktinimui nebuvo ribų. Nors varškytės – tai gėlytės. Vaisiai pradėjo rodytis pernai metais, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusijos atžvilgiu labai stipriai užsirūstino. Apskritai ji ir nebuvo gera, o dabar išvis – skyrybos ir mergautinė pavardė. Ir „teroristinė valstybė“, ir „žalieji žmogeliukai“ – ko tik mes negirdėjome iš šviesiaplaukės lyderės lūpų. Suprantama, visa tai pasigaudavo žiniasklaida ir skelbė į visus Lietuvos Respublikos kampelius. O ten, tuose kampeliuose, kėlė bylas dėl Rusijos trispalvės balkone, šalino Raudonosios armijos karių, išlaisvinusių dabartinę Lietuvos sostinę, bareljefus. Trumpai tariant, ausylai klausė pirmojo asmens signalų ir įgyvendino potvarkius“, - rašo A. Denisenka.

„Kokios nors alternatyvios nuomonės apie dabartinius įvykius Lietuvos žiniasklaidoje nepastebėjau. Vokietijoje – prašom, Lenkijoje – pasitaiko, Latvijoje – taip pat yra šis tas. O Lietuvoje susidaro įspūdis, kad valstybinė propaganda galutinai nustelbė visus kitamanystės daigus. Tiksliau ji, ta kitamanystė, žinoma, yra, tačiau daugiau komentaruose po straipsniais.

Paradoksalu: šalis, bene garsiausiai kaltinanti Rusiją propagandos įsigalėjimu, pati toje pačioje propagandoje jau yra iki ausų. Beje, štai naujas pavyzdys. Tiesiai nuo krosnies – šiandieninio straipsnio apie „Euroviziją“, išspausdinto didžiausiame Lietuvos interneto portale, pradžia: „Vis dar nenutyla triukšmas dėl Lietuvos nulio balų „Eurovizijos“ istorijoje… Tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jeigu pedofilas išeitų iš kalėjimo ir iškart įsidarbintų vaikų darželyje. Ir per pirmą susitikimą su vaikų tėvais jis prisistatytų taip: „Jūsų vaikams būsiu tėvelis“?“ Turbūt jūs supratote, ką šio kūrinio autorius kad šio turi omenyje, kalbėdamas apie pedofilą. Ryšku? Vaizdinga? Smarku? Ir kaip! Tikras pragaras.“, - teigia autorius.

„Anksčiau, vos prieš porą metų, laikiau Lietuvą lojaliausia Rusijai iš Baltijos šalių. Ne, būkime atviri, Baltijos respublikos niekada mūsų šaliai ir jos gyventojams nepuoselėjo šiltų jausmų, tačiau Lietuva paprastai buvo nusiteikusi mažiau grėsmingai nei likusios. Neprisimenu, kad ji būtų įsipainiojusi į kokias nors visiškai negeras istorijas. Lietuvoje niekada nežygiavo „Waffen SS“ veteranai, Lietuvoje nebuvo „Bronzinio kario“ nuvertimų-pergabenimų. Nebent Gazmanovą uždraudė, bet ir tai tik už vieną dainą. O paskui taip pramušė. Man atrodė, kad visas šis negatyvas – ne daugiau kaip valdžios retorika ir žurnalistų prasimanymai, bet ne: „Eurovizija“, tiksliau, pati įdomiausia ir azartiškiausia konkurso dalis – balsavimas – pademonstravo, kad pacientas serga ir serga rimtai.

Propaganda tarė savo žodį: objektyviai stipri Polinos Gagarinos daina iš lietuvių negauna nei vieno balo (tuo metu, kai Latvija ir Estija mūsų dainininkei atitinkamai skyrė dešimt ir dvylika balų). Štai toks tautų draugystės, tiksliau, tos draugystės šią istorinio meto akimirką, rodiklis.

Aš nežinau ir negaliu žinoti visų politinių užkulisių (kvaila neigti, kad „Eurovizija“ – daugeliu atžvilgių politinis konkursas), tačiau Polina Gagarina absoliučiai nuoširdžiai pasirodė prieš Europą su taikos ir draugystės daina. Ir Europa šį signalą išgirdo ir priėmė (ką ten kalbėti, netgi Conchita Wurst apsiašarojo). O štai Lietuva – ne“, - komentarą baigia A. Denisenka.