„Kaip galima taip kalbėti, taip meluoti, taip šmeižti? Man jau pats paskambino tėčio bičiulis Katlebergo oro uosto vadovas Kjelis Brattforsas. Ji buvo paskutinis žmogus, matęs mūsų pilotus gyvus. Jis prašė, kad duočiau Lietuvos krašto apsaugos ministro, kitų pareigūnų telefonus, kad galėtų paliudyti, jog plaustas lėktuve An-2 tikrai buvo, kad jį jis pats matė savo akimis“, – teigė B. Mačiulytė.
Beje, K. Brattforsas Lietuvos žiniasklaidai jau ne kartą liudijo apie smagų atsisveikinimą su pilotais A. Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu, kai jie rengėsi skristi į Lietuvą.
Švedas liudijo, kad pilotai turėjo daugiau nei pakankamai degalų, kad lėktuve buvo visa reikalinga gelbėjimosi įranga, kad patys pilotai buvo nusiteikę puikiai, nes lėktuvas An-2, anot jų, veikė kaip bitė.
Pirminiais duomenis, A. Mačiulio kūnas rastas nukendusiame lėktuve, o A. Selmistraitis vis dar laikomas dingęs be žinios.
„Žinote, su faktu apie mirtį galima susitaikyti. Skausmas niekada nepraeis, tik išmoksime su juo gyventi. Tačiau neįsivaizduojate, kaip žeidžia melas ir tai, kad visi dabar bando išsukti savo uodegas“, – emocijas sunkiai tramdė B. Mačiulytė.
K. Brattforsas BNS tvirtino, kad lietuviai turėjo gelbėjimosi įrangą, su kuria vandenyje galima išbūti iki šešių valandų.
„Jie lėktuve turėjo vieną valtį ir du gelbėjimosi kostiumus. Su šiais vandenyje galima išbūti maždaug penkias - šešias valandas“, - telefonu iš Švedijos BNS sakė K.Brattforsas.
Orlaivio savininkės įmonės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS taip pat teigė, kad laive buvo plaustas ir du išgyvenimo kostiumai.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs orlaivis „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo šeštadienio popietę. Antradienį lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Ketvirtadienį nustatyta, kad orlaivyje yra vieno piloto kūnas.
Vyriausybė penktadienį nusprendė orlaivį iškelti. Kelios komisijos pradėjo tyrimą dėl šio incidento ir gelbėjimo operacijos.
Baltijos jūroje virš lėktuvo An-2 katastrofos vietos – štilis
O tuo metu Baltijos jūroje, kur pastarosimis dienomis buvo ieškoma šeštadienį dingusio orlaivio An-2 ir dviejų jo pilotų, jau tyku. Paieška nebevyksta nei virš jūros, nei po vandeniu.
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos Kariuomenės Karinių pajėgų vadas adminrolas Kęstutis Macijauskas nusprendė nutraukti ir povandeninę paiešką. Ją vykdęs laivas „Kuršis“ naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, apie 1.30 val., grįžo į Klaipėdos uostą.
„Laivas „Kuršis“ dabar pildosi atsargas. Jei bus priimtas sprendimas jį vėl siųsti į paieškos vietą, jis plauks, jei ne, tai ne. Tokį sprendimą dabar jau turi primti Krašto apsaugos ministerija“, – teigė Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kapitonas leitenantas Antanas Brencius.
Neeliniame Vyriausybės posėdyje penktadienį nuspręsta, jog nuskendęs lėktuvas An-2 privalo būti iškeltas iš jūos dugno, todėl veikiausiai jo povandeninė apžiūra nebebus atliekama.
Aišku tik tai, jog lėktuvą po vandeniu apžiūrėjus iš išorės, jo salone aptikti vieno piloto palaikai. Pirminiais duomenimis, artimieji iš apavo detalės atpažino, jog tai gali būti piloto Adolfo Mačiulio kūnas.
„Tikrai sunku spėlioti, svarstyti, ar A. Selmistraitis taip pat žuvo nuskendusiame lėktuve. Mano nuomone, taip galėjo įvykti. Viename iš vaizdo įrašų matyti, kad į lėktuvo saloną yra įskriejęs suspausto oro balionas. Vadinasi, kai lėktuvas susilietė su vandeniu, smūgis buvo gana nemažas, nes tas balionas turėjo atskrieti iš kažkur toliau, įprastai jie salone nėra laikomi. Galbūt apie 20 kilogramų sveriantis balionas sužeidė kurį nors pilotą, kitas jį gelbėjo, o lėktuvas juk skendo. Todėl galbūt ir antras pilotas nebesugebėjo išsiropšti į jūros paviršių“, – svarstė patyręs pilotas Mindaugas Zakaras.
Kariuomenės vadas: kariams neturiu didelių priekaištų
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas penktadienį pareiškė neturintis didelių priekaištų kariams dėl gelbėjimo ir paieškos operacijos Baltijos jūroje vykdymo, tačiau pripažino, kad bendravimas su pilotų artimaisiais ir visuomenės informavimas buvo netinkamas.
Generolas informavo, kad tik penktadienį detaliai susipažino su situacija dėl jūroje nukritusio lėktuvo paieškos, nes iki to laiko savaitę buvo komandiruotėje Prancūzijoje ir Belgijoje.
„Dėl techninės pusės šiandien kariams neturiu jokių didelių priekaištų. Nepaisant to, kad dėl paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymo kilo nemažai klausimų, kritikos ir spekuliacijų, noriu pasakyti, kad iš esmės Lietuvos kariai dėjo didžiules pastangas, vykdė paieškos darbus šešias paras, dieną ir naktį, kad dingę pilotai būtų rasti“, - teigiama vado išplatintame komentare.
„Kad ir kokios nemalonios mums būtų šios gelbėjimo operacijos pamokos, vis dėlto akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pilotų gyvybių gelbėjimo rezultatams tiesiogiai tai neturėjo jokios įtakos“ - nurodė generolas.
„Daug diskusijų sukėlė, ar pakankamai buvo pasitelkta paieškos ir gelbėjimo pajėgumų operacijos pradžioje. Nenorėčiau dabar leistis į detales, tik atkreipiu dėmesį į tai, kad iki pat gegužės 16 d. 24.00 val. operacijai vadovavo Vilniuje esantis Aeronautikos gelbėjimo centras, o KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras veikė tik kaip remiantysis veiksnys. Kaip tik tuo lemiamu momentu nelaimės vietoje skraidė ir paieškos operacijoje nuo 19 iki 23 val dalyvavo trys Švedijos ir vienas Lietuvos orlaivis,“ - teigė J.V.Žukas.
Komentuodamas faktą, kad orlaivį dugne radęs karinis laivas „Kuršis“ buvo pasitelktas antradienį, generolas teigė, kad „šis laivas operacijoje tikrai nebuvo reikalingas, nes jo privalumai atsiskleidžia ieškant objektų po vandeniu, o ne virš jo“, o „iš pradžių dingusių pilotų ieškota gyvų, virš vandens“.
Generolas pripažino, kad svarstant pasieniečių sraigtasparnio pasitelkimą „trūko geresnio tarpžinybinio bendradarbiavimo ir visuomenės informavimo“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis prie operacijos taip pat prisijungė antradienį.
„Kalbant konkrečiai apie VSAT sraigtasparnio panaudojimą, kaip mane informavo paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, pradžioje jis nebuvo pasitelktas paieškai todėl, kad paieškos rajonas buvo nutolęs nuo kranto iki 97 jūrmylių ir oro sąlygos buvo sudėtingos, tai viršijo VSAT orlaivio technines galimybes. Be to, VSAT sraigtasparniai tinkami tik paieškai, o ne žmonių gelbėjimui“, - teigia J.V.Žukas.
Generolas teigė manantis, kad sprendimas gelbėjimo operaciją nutraukti sekmadienį buvo pagrįstas, tačiau jis buvo blogai paaiškintas artimiesiems ir visuomenei.
„Turiu pasakyti, kad, remiantis tarptautiniu aeronautikos ir jūrinių paieškos ir gelbėjimo žinynu ir atliktais paskaičiavimais, gelbėjimo operaciją šiuo konkrečiu atveju rekomenduojama vykdyti tik 8 valandas. Įmanomas ir ilgesnis išgyvenimo laikas jei dingusieji pasinaudotų visomis įmanomomis gelbėjimosi priemonėmis (plaustu, hidrokostiumais, liemenėmis): nelaimės metu buvusiomis aplinkos sąlygomis išgyvenamumas geriausiu atveju galėjo išsitęsti iki 13 valandų. KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininko sprendimas sustabdyti operaciją buvo priimtas atsižvelgus ir į šią galimybę, nes operacija nutraukta tik praėjus 26 valandoms. Reikia aiškiai įvardinti, kad kariai vykdė paieškos operaciją net dvigubai ilgiau nei numatyta pagal geriausią įmanomą scenarijų“, - nurodė kariuomenės vadas.
J.V.Žuko teigimu, pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje priimtas sprendimas atnaujinti paieškos ir gelbėjimo operaciją buvo politinis.
„Karinio patarimo šiuo atveju nebuvo prašyta, todėl įvykių eigos nuo pirmadienio, dabar komentuoti tiesiog nenorėčiau“, - teigė J.V.Žukas.
„Vis dėlto pabaigai turiu pastebėti, kad visų dėmesys pastaruoju metu nukrypo į paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą, tačiau pirmiausia neturėtume pamiršti šios tragedijos priežasčių bei aplinkybių, kodėl ši nelaimė įvyko“, - teigė generolas.
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis taip pat teigė, kad paiešką atnaujinti buvo priverstas.
„Po analizės, papildomų kreipimųsi buvau priverstas atnaujinti ir tęsėme. Ir negailėjome nei laiko, nei resursų“, - žurnalistams penktadienį sakė A.Andrušaitis.
„Tai buvo pasitartas sprendimas“, - paklaustas, ar specialistai nepritarė paieškos atnaujinimui, sakė jis.
