J. Olekas atsiprašymą išsakė Seime atsakydamas į Seimo narių jam užduotus klausimus. Tačiau jis atrėmė opozicijos spaudimą asmeniškai kontroliuoti paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą, nes, jo nuomone, operaciją turi vykdyti profesionalai, o ne politikai.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė posėdyje net iškėlė ministro politinės atsakomybės klausimą. Ji pasiteiravo, ar tik ministras nesiunčia blogų signalų kaimynams, kai Lietuva jaučia grėsmę dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos. Politikė netiesiogiai leido suprasti abejojanti J. Oleko galimybėmis eiti ministro pareigas.
Kada gautas signalas
J. Olekas aiškino, kad pakutinį kartą An-2 fiksuotas 16.35 val. Švedijos kariškių radarų. Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras signalą apie dingusį lėktuvą iš Vilniaus aeronautikos gelbėjimo centro gavo gegužės 16 d. 18.09 val. Jo teigimu, Nemirsetoje buvo pasitelktas karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 ir pradėti ruošti gelbėjimo laivai „Jotvingis“ ir „Šakiai“.
Pasak ministro, buvo suderinti veiksmai su aeronautikos centru Vilniuje, kuris pranešė apie išsiųstą prašymą Švedijos jungtiniam gelbėjimo centrui, prie operacijos prisijungė latviai. J. Olekas aiškino, kad Švedijos paieškos orlaiviai operacijoje dalyvavo 16 d. iš karto po nelaimės signalų gavimo.
„Jie faktiškai tyrė kartu su mūsų orlaiviu tą zoną iki vidurnakčio ir vėliau grįžo. Ir dar 17 d. labai trumpai Švedijos pakrančių apsaugos lėktuvas, grįždamas iš kitos užduoties savo radarais tyrė tą zoną. Kitomis dienomis Švedijos pagalbos nebeprašėme, nes naudojome savo pajėgumus ir derinome“, - teigė J. Olekas.
Šiuo metu su švedais ir olandais kalbamasi dėl pagalbos iškeliant orlaivį.
J. Oleko teigimu, pradinėje paieškos ir gelbėjimo operacijos stadijoje iš viso dalyvavo 4-5 orlaiviai, bet jis negalėjo pasakyti, ar šie orlaiviai dalyvavo operacijoje vienu metu, ar skirtingu. „Tai tikrai nemažos tam metui pastangos“, - sakė ministras.
Tačiau ministras neatsispyrė pagundai sukritikuoti tokioms krizėms parengto plano, kuris patvirtintas 2009 m. Pasak J. Oleko, remiantis šiuo planu į paieškos zoną būtina siųsti vieną orlaivį ir vieną laivą.
„Tuo metu antras Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis apie 20.15 val. gavo įsakymą pakilti iš Kauno ir skristi į Nemirsetą kaip atsarginis sraigtasparnis, kadangi vienas sraigtasparnis buvo išvykęs, tačiau atskridus iki pajūrio dėl labai žemo debesuotumo (apie 60 m) sraigtasparnis negalėjo nusileisti Nemirsetoje ir vėl grįžo į Kauną“, - sakė J. Olekas.
Kitų sraigtasparnių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, pasak politiko, nekvietė, nes manė, kad pajėgos pakankamos.
J. Olekas pabrėžė, kad informaciją, kada ir kur tiksliai paskutinį kartą buvo fiksuotas An-2 Švedijos kariškiai perdavė tik gegužės 17 d. ryte, todėl neturint visiškai tikslių duomenų paieškos ir gelbėjimo operacija 16 d. buvo pradėta platesnėje teritorijos dalyje.
„Iš tikrųjų lėktuvas skrido žemai ir turimais Lietuvos civilinės ir karinės aviacijos radarais jis nebuvo fiksuotas“, - sakė socialdemokratas.
Jo teigimu, paieška pagal turimus duomenis apėmė vietovę kurioje galiausiai ir buvo rastas An-2: jis surastas 124 metrų gylyje 116 kilometrų nuo kranto tarp Liepojos ir Palangos.
Politikai neturi kištis į paiešką?
Pasakodamas apie savo veiksmus J. Olekas pabrėžė, kad informaciją apie katastrofą gavo šeštadienį vėlai vakare, pasakojo pasiteiravęs, kokios pajėgos pasitelktos paieškos operacijai, ir leido suteikti informaciją Prezidentūrai.
„Aš tiesiog palinkėjau sėkmės toje operacijoje“, - sakė J. Olekas.
Kiek vėliau jis paaiškino, kad politikai negali koordinuoti paieškos ir gelbėjimo operacijų, nes nėra šios srities profesionalai. Jo nuomone, šį darbą turėjo atlikti ir atliko Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
„Aš manau, kad būtų nelabai gerai, jei politikai, o ne profesionalai, tuos veiksmus koordinuotų. Tai yra jų darbas ir jų atsakomybė. Deja, turbūt reikia sakyti, kad šis incidentas mums visiems parodė, kad tas planas, kuris patvirtintas 2009 m., yra keistinas. Todėl, kad nesusidūriau anksčiau su tokia situacija ir tie dalykai neišryškėjo. Tikrai aš dabar esu asmeniškai susipažinęs ir perskaitęs tą planą: galiu pasakyti, kad turime tam tikrą problemą dėl pačios operacijos eigos, komunikavimo ir vykdymo plano“, - teigia ministras.
Pasak J. Oleko, plane net nėra nurodyta, kad Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras turi teikti informaciją nukentėjusiųjų artimiesiems. Politikas sako, kad tokie nurodymai turi būti įrašyti, bet drauge priminė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos dalyviai labai išvargo, nes visą dėmesį sutelkė paieškai.
Paaiškino, kodėl nusipirko „Kuršį“
J. Olekas mėgino atremti ir kritiką, esą tik po vieno iš pilotų dukters skambučio paieškai buvo pasitelktas laivas „Kuršis“. Tačiau socialdemokratas sako, kad iš pradžių buvo tikimasi rasti pilotus gyvus, todėl „Kuršis“, kuris turi įrangą tirti jūros dugnui, nebuvo reikalingas.
„Kuršio“ laivo skirtis lyginant su „Jotvingiu“ ar „Šakiais“ yra ta, kad jis turi dugno stebėjimo įrangą, todėl pradiniame operacijos etape jis nebuvo pakviestas. Ir kai liko labai mažai vilties, kad lakūnus galima rasti ant vandens, tada buvo priimtas sprendimas, kad grįžtų „Kuršis“ ir tirtų jūros dugną“, - sako ministras.
Tačiau net ir šioje nepavydėtinoje situacijoje J. Olekas nusprendė pasidžiaugti, kad Lietuva nusipirko „Kuršį“.
„Tikrai galime pasidžiaugti: nemažai kritikos buvo dėl to, kad įsigytas šis laivas. Ši technika pasitarnavo, kad labai greitai buvo surastas nuskendęs orlaivis, ir dabar mes galime imtis tolesnių kitų veiksmų, kad galėtume maksimaliai žinoti tiesą arba atlikti kitus veiksmus užbaigiant šią operaciją, kuri tarp kitko pereina jau iš paieškos ir gelbėjimo į iškėlimo operacijos stadiją“, - sakė J. Olekas.
DELFI primena, kad šeštadienį skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą virš Baltijos jūros dingo „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kuriuo skrido du pilotai.
Antradienio pavakare lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto vaizdo kamera, pilotų kol kas nebuvo rasta.
Gelbėjimo operacijos kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai, ji vyko nekoordinuotai, buvo prarastos brangiausios valandos, kad būtų išgelbėti žmonės.