„Mes visi kartu peržiūrėjome vaizdo įrašą, kuris padaryti laivo „Kuršis“ povandeniniu robotu. Įraše matyti tik tai, kad pilotų kabina yra tuščia. Vienas mūsų pagrindinių prašymų yra apžiūrėti lėktuvo vidų. Žinome, kad jis yra 124 metrų gylyje, suprantame, kad narai paprastai negali tiek giliai nerti. Patys jau išsiaiškinome, kad švedai, o gal net latviai turi įrangą, kuri leistų pasiekti nuskendusį lėktuvą ir apžiūrėti jo vidų“, – teigė vieno iš dingusių pilotų dukra Brigita Mačiulytė.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas patikino, jog jau kreiptasi pagalbos į užsienio valstybes, kad jos suteiktų savo įrangą, leidžiančią apžiūrėti nuskendusio lėktuvo vidų.

„Dar nežinau, kokius atsakymus gavome ir ar gavome. Vienas variantas yra ir toks, kad lėktuvą galima iškelti iš jūros. Tačiau šiuo klausimu turi pasisakyti ir aviatoriai, ar tai reikalinga jų tyrimui“, – aiškino J. Olekas. 

Dingusių pilotų artimieji siekia, jog lėktuvas kuo greičiau būtų apžiūrėtas iš vidaus, nes neatmeta galimybės, kad jame yra dingę vyrai. 

„Žinome, kokia yra lėktuvo konstrukcija, kiek ten viduje yra vietos, o jos yra pakankamai. Be to, vaizdo įraše matyti, kad lėktuvo durys yra pravertos. Jos labai lengvai darinėjasi, todėl manytina, kad jos turėtų būti visiškai atidarytos. O jei yra tik pravertos, tai gal kažkas trukdo, gal kūnai?“ – svarstė B. Mačiulytė.

Ministras ir artimieji taip pat sutarė, kad turi būti atliktas tyrimas, kaip vyko paieškos ir gelbėjimo operacija. „Mes prašome, kad tyrimą atliktų nepriklausomi ekspertai, kad ministerija pati savęs netikrintų“, – kalbėjo B. Mačiulytė. 

Šiuo metu turimomis žiniomis, jokių susijusių su paieškos operacija objektų jūros paviršiuje nėra aptikta. Tai patikino ir trečiadienio rytą grįžę MI-8 sraigtasparnio pilotai patikrinę antradienį fiksuotą neidentifikuoto objekto vietą.

Nukritusio orlaivio An-2 pilotų paiešką tęsė Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai „ Šakiai“ ir „Kuršis“ bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis „Eurocopter EC 135“.

Nors pasirodė pranešimų, jog paieškos rajone rasti kažkokie objektai, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kapitonas leitenantas Antanas Brencius tvirtino jog nėra duomenų, ar tai, kas rasta, kažkaip susiję su paieškos objektais.

J. Olekas: artėja tas laikas, kai dingusių pilotų paieška turės būti nutraukta

Baltijos jūroje šeštadienį dingusių pilotų paieška vis dar tęsiama, tačiau, anot krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, jau artėja laikas, kai operaciją reikės nutraukti.

„Negaliu pasakyti, ar tai bus šiandien (trečiadienį – DELFI). Sprendimą turės priimti operaciją koordinuojantis Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Daugiau detalių turėtų paaiškėti, kai pavyks apžiūrėti nuskendusio lėktuvo vidų“, – teigė J. Olekas. 

Jis neslėpė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos organizatoriams galima išsakyti priekaištų. „Žinoma, kad turiu priekaištų. Pirmiausia tai, jog buvo labai prasta komunikacija su dingusių pilotų artimaisiais. Juk Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro vadovai juos galėjo pasikviesti ir viską išsamiai paaiškinti. O dabar kyla įvairiausių versijų, vertinimų. Kas turi prisiimti atsakomybę? Tai paaiškės, kai atliksime tyrimą. Taip esame sutarę su artimaisiais“, – tvirtino krašto apsaugos ministras. 

Vieno iš dingusių pilotų dukra Brigita Mačiulytė kol kas neįvardijo pavardžių, kas turėtų atsistatydinti dėl, jos nuomone, chaotiškai organizuotos paieškos. „Vienareikšmiškai įžvelgiame, jog klaidų yra padaryta ir nemažai, kad daug sprendimų buvo pavėluoti. Tačiau man dabar dar tikrai nesvarbu, kad atsistatydins, dabar dar svarbu, kad vyktų paieška, kad dingę mūsų artimieji būtų rasti“, – tvirtino B. Mačiulytė.

Ir ji, ir kito dingusio piloto Alvydo Selmistraičio žmona Virginija teigė, jog didžiuojasi savo artimaisiais. „Vaizdo įraše matėme, kad lėktuvas praktiškai yra sveikas. Vadinasi, pilotai iki galo elgėsi šaltakraujiškai, tinkamai, stengėsi kuo švelniau nutupdyti lėktuvą, o ne smigo į jūrą. Jie yra pilotai iš didžiosios raidės. Mes jais labai didžiuojamės“, – kalbėjo V. Selmistraitienė. 

B. Mačiulytės teigimu, vaizdo įraše matyti šturvalo padėtis, kuri rodo, kad jis buvo užfiksuotas, lėktuvas galėjo sklęsti, o pilotai tuo metu galimai rūpinosi, kaip išsigelbėti iš tuoj nukrisiančio lėktuvo. 

„Jame buvo visos reikalingos gelbėjimosi priemonės. Nė akimirką nesuabejosiu savo tėčiu ir jo sprendimais. Lėktuvas pirmiausia juk skrido iš Danijos į Švediją, nes norėta įsitikinti, ar jam viskas gerai. Paskutiniai tėčio ištarti žodžiai buvo, kad lėktuvas veikia kaip bitė. Tačiau tikėtina, kad įvyko kažkoks techninis gedimas arba buvo veiksnių iš išorės, dėl kurių lėktuvas buvo pažeistas. Tai, manau, realiausios versijos“, – samprotavo B. Mačiulytė.  

Tikimasi, kad tyrimo metu ir bus rasti atsakymai į klausimus, kas atsitiko, kad techniškai tvarkingas lėktuvas, pilotuojamas itin patyrusių pilotų, nukrito į jūrą.

Tyrimas bus atliekamas ir dėl paieškos organizavimo. „Pats apie šią nelaimę sužinojau šeštadienio vakarą. Žinojau, kad į nelaimės vietą išsiųsti du laivai, sraigtasparnis. Dar pagalvojau, kad paieška intensyvesnė nei įprasta. Kodėl „Kuršis“ prisijungė taip vėlai? Jis ieško po vandeniu esančių negyvų žmonių, daiktų, o visą tą laiką buvo ieškoma gyvų žmonių ant vandens. Tačiau tikrai neneigsiu, kad sulaukiau vienos iš dingusių pilotų dukros skambučio“, – teigė J. Olekas. 

Paprašytas įvertinti, kodėl paieška nevyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį, jis tvirtino, jog toks buvo Jūrų gebėjimo ir koordinavimo centro sprendimas. „Tačiau pirmadienio rytą, nors ir buvau užsienyje, pasisakiau už tai, kad paieška būtų atnaujinta“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Jis taip pat kol kas nenorėjo detalizuoti, ar kas nors turės atsakyti už galimai padarytus pažeidimus organizuojant paieškos operaciją. „Palaukime tyrimo išvadų. Tačiau svarbiausia, kad tai būtų pamoka ir ateičiai, kad jei jūroje atsitiktų panaši nelaimė, reakcija būtų kitokia“, – tvirtino J. Olekas. 

Nors pavardės, kam gali tekti atsakyti už galimai padarytas klaidas, neįvardijamos, Lietuvos karinių pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas prasitarė, jog veikiausiai jis bus atstatydintas. „Manau, kad iki vasaros manęs nebeliks“, – tarsi konstatavo K. Macijauskas.