Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rygoje dėmesys gali būti skiriamas tik techniniams procesams.
„Tikėjomės, kad bus išlaikyta nuotaika, kuri buvo Vilniaus susitikime, bet dabar akivaizdu, kad nuotaika keičiasi. Vietoje to, kad mes kalbėtume apie politinį procesą - apie atviras duris Rytų partneriams, įvertintume jų pasiryžimą ir pastangas, kurias jie deda, kad būtų arčiau Europos, mes kalbėsime apie techninį procesą. Kalbėsime apie neteisingus pasus ir kitus panašius dalykus, kurie siunčia negerą signalą. Jie laukia iš mūsų aiškios politinės žinios“, - sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, svarbu spręsti techninius bevizio režimo klausimus, tačiau ES neišsakius politinės pozicijos, būtų pastebėtis silpnumas.
„Aš suprantu, kad techniniai dalykai turi būti sprendžiami, bet negalėti įvertinti politiškai, kad tos valstybės gali turėti galimybę sienų atvėrimo, tai, aš manau, yra didelis silpnumas iš Europos Sąjungos. Vis dėlto gera žinia ta, jog išlieka Europos Sąjungos pozicija, kad Ukrainos asociacijos sutarties atidėjimas nebus pratęstas“, - teigė europarlamentaras.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcijos narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė pripažino, kad Rygoje susitikimas gali būti mažiau ambicingas nei 2013 metų pabaigoje Vilniuje vykęs renginys, kuriame tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę akimirką atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, tuo sukeldamas protestų bangą, kuri baigėsi valdžios pasikeitimu.
„Norėčiau, kad rezoliucija būtų ambicingesnė ir ne tuščia, bet aš to garantuoti negaliu. Kai buvo susitikimas Vilniuje, tai lūkesčiai buvo dideli ir ambicingi. Dabar kalbant apie Rygos susitikimą - situacija smarkiai pasikeitė ir ne į gerą pusę dėl požiūrio į Rytų partnerystę“, - sakė V. Blinkevičiūtė.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos ir Darbo partijos narys Valentinas Mazuronis sakė matantis bandymų Rygoje derinamą tekstą padaryti „pakankamai nieko nežadantį ir mažai įpareigojantį“.
Anot jo, svarbu, kad su Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurios yra pasirašiusios asociacijos sutartis su ES, būtų tęsiamas suartėjimo dialogas, kitu atveju susidarytų įspūdis, jog nusileidžiama Rusijos spaudimui.
Kitas ALDE frakcijos narys, liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius teigė, kad šiuo metu bandoma nuslopinti lūkesčius dėl bevizio režimo su Ukraina ir Gruzija bei bendros europinės perspektyvos pripažinimo.
„Mes neturėtume nepasinaudoti Rygos susitikimu ar matyti jį, kaip eilinį, nes yra labai jautrus politinis momentas. Ryga žymi pusiaukelę. Asociacijos sutartis tapo svarbiu įrankiu reformuojant tas valstybes. Mes turime išlaikyti tą motyvaciją, nes niekas nesukūrė prieš tai stimulo kažką tose šalyse daryti“, - dėstė P. Auštrevičius.
Pasak jo, didelę įtaką Rytų partnerystei daro ES santykiai su Rusija ir negerėjanti situacija Rytų Ukrainoje.
„Europos Sąjunga neatmetė to veiksnio, kad Rusija dalyvauja jos politikoje, santykiuose su trečiosiomis valstybėmis. Neatmetant šito, yra galimybė, kad šitas veiksnys bus lemiamas. Prie to prisideda ir pasunkėjusi situacija Ukrainoje. Reikėtų konstatuoti, kad Europos Sąjunga pripažįsta, kad bus bevizis režimas, nustatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, o ne sakyti, kad jūs kažko nepadarėte ir tik kai padarysite, mes grįšime prie šio sprendimo. Aš labai tikiuosi, kad ta gera žinia bus pasakyta Rygoje. Ne trūkumai turėtų mūsų perspektyvą braižyti“, - kalbėjo P. Auštrevičius
Europos Sąjungai pirmininkaujanti Latvija surengs Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą gegužės 21 ir 22 dienomis. EP plenarinėje sesijoje trečiadienį bus aptariamas artėjantis susitikimas Rygoje ir europarlamentarų lūkesčiai.
Paskutinis Rytų partnerystės vadovų susitikimas vyko 2013 metų lapkričio pabaigoje Vilniuje.
Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.