Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius pirmadienį atsakė į BNS klausimus dėl viešojoje erdvėje keliamų abejonių.

Kodėl sekmadienį vienas sraigtasparnis buvo šventėje Marijampolėje, užuot prisidėjęs prie paieškos operacijos?

Gegužės 17 dieną dingusio orlaivio paieškos operacijai vykdyti buvo skirti du Karinių oro pajėgų orlaiviai - sraigtasparnis Mi-8 ir transportinis lėktuvas L-410. Paieškos operacijai jūroje, nustatytuose rajonuose, orlaivių pakako, todėl antrojo sraigtasparnio Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nereikalavo. Mi-8 budėjo 15 min. parengtyje Marijampolėje ir buvo pasiruošęs bet kuriuo metu pakilti gavus komandą.

Kodėl į paiešką neįtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai?

VSAT sraigtasparniai nėra skirti tokioms operacijoms jūroje. Plačiau galėtų pakomentuoti VSAT atstovai.

Ar šeštadienį žvalgyti jūrą buvo pakelti NATO naikintuvai? Kodėl?

NATO oro policijos misija nėra skirta paieškos ir gelbėjimo vykdymui. Budintys naikintuvai netinkami vykdyti tokio pobūdžio operacijas ir vykdo tik oro policijos funkcijas.

Bendrovė „Oro navigacija“ teigia, kad lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų. Ar Lietuvos kariniai radarai nefiksuoja lėktuvų, skrendančių virš jūros netoli Lietuvos sienų žemiau nei 3 km aukštyje?

Informacija apie radaro matomumo ribas bei aukščius viešai neskelbiama, nes tai susiję su šalies gynybiniais pajėgumais.

----------

Ministerija neatsakė į BNS klausimą, kodėl pasitarimas dėl paieškos atnaujinimo organizuotas tik pirmadienio 9 valandą, nors tokiose situacija svarbi kiekviena valanda.

Karininkas: VSAT sraigtasparniui nebuvo poreikio 

Lietuvos karinės jūrų pajėgos teigia, kad virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo paieškai pasieniečių sraigtasparnis nebuvo pasitelktas, nes pakako turimų pajėgumų.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius BNS pirmadienio vakarą sakė, kad paieškos rezultatai rodo, jog nėra skirtumo, per kiek laiko būtų buvusi išžvalgyta teritorija.

Dingusio orlaivio paieškos operacijai vykdyti sekmadienį buvo pasitelkti du Karinių oro pajėgų orlaiviai - sraigtasparnis Mi-8 ir transportinis lėktuvas L-410.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, kariuomenės ir visuomenės dienos šventėje Marijampolėje buvęs dar vienas sraigtasparnis Mi-8 budėjo parengtyje.

Ministerija iš pradžių nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai „nėra skirti tokioms operacijoms jūroje“. VSAT tai paneigė ir nurodė, kad jų sraigtasparnis galėjo žvalgyti jūrą, bet į pasieniečius nebuvo kreiptasi.

Pateikiame kptn. ltn. A.Brenciaus paaiškinimus.

- Kodėl nebuvo pasitelktas VSAT sraigtasparnis?

– Buvo numatyti paieškos rajonai, kuriems pakako sraigtasparnio ir orlaivio pajėgumų, ir jie tuos paieškos rajonus išžvalgė iki vakar vakaro, todėl VSAT sraigtasparnių nebuvo prašoma. Žinoma, jie yra įtraukti į paieškos ir gelbėjimo planą, jeigu jų būtų prireikę, jie būtų buvę pasitelkti. Vakar buvo gana sudėtingos sąlygos, ir pasitelkiant kitus negu kariuomenės vienetus būtų reikėję įvertinti jų galimybes skristi tokiomis oro sąlygomis. Vakar tokio poreikio nebuvo.

- Ar pasitelkus papildomai sraigtasparnių teritorija nebūtų išžvalgyta greičiau?

Kaip matote, vakar teritorija buvo išžvalgyta, ir nieko nebuvo rasta. Skirtumo, ar ji būtų išžvalgyta lėčiau ar greičiau, tiesiog nėra.

- Negi ieškant gyvų žmonių tikrai nėra jokio skirtumo, per kiek laiko išžvalgoma teritorija?

– Darant išvadą iš vakar įvykdytų rajonų paieškos, tuose rajonuose nebuvo nieko rasta. Todėl dabar sakau, ar tai būtų greičiau, ar lėčiau, rezultatas liktų tas pats. Nieko nėra rasta.

- Bet kalbant teoriškai, jeigu žmonės būtų plūduriavę, ar laikas negalėjo turėti esminės įtakos?

– Žinoma, pasitelkti daugiau vienetų turbūt yra logiška, geriau ir patogiau, tačiau vakar dienos metu operacijai buvo pasitelkti kariuomenės pajėgumai, patyrę pilotai, kurie žino gerai savo darbą ir procedūras. Pajėgumų užteko.

- Ar neketinate daryti analizės, galbūt pasimokyti iš to, kas buvo ne taip padaryta?

– Be abejo, kasdien žiūrima, sprendžiama, kas buvo padaryta, kas galėtų būti geriau padaryta, kokios reikėtų papildomos įrangos tokiose operacijose, pasimato tarpinstituticnė sąveika. Mes darome išvadas dėl įvairių sričių patobulinimo, pagerinimo.

- Ar nelaikote klaida, kad nebuvo pasitelkta daugiau sraigtasparnių?

– Operacijai buvo pasitelkti tokie pajėgumai, kokie buvo pranešti ir šiai dienai mes matome, kad nors operacija vyksta nuo gegužės 16 dienos, o dabar gegužės 18 dienos vakaras, bet jokių objektų vandenyje nebuvo aptikta.

Pasieniečiai teigia, kad kariškiai neprašė jų sraigtasparnio prisijungti prie lėktuvo paieškos

 Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad dingusio lėktuvo paiešką organizavę kariškiai neprašė pasieniečių sraigtasparnio prisijungti prie operacijos.

„Kalbėjau su mūsų aviacijos rinktinės vadu, jis sakė, kad jokių kreipimųsi nebuvo“, - BNS pirmadienį sakė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pasak jo, VSAT sraigtasparnis „Eurocopter EC 145“ „gali skraidyti vadinamojoje agresyvioje aplinkoje - virš jūros, virš miestų“.

„Jame tik nėra įrangos, kad būtų galima, tarkime, iš jūros ištraukti aptiktus žmones. Bet žvalgybai, paieškoms jis tinka, yra ir kameros, ir visa kita. Ir fiziškai jis galėtų dalyvauti“, - BNS sakė G.Mišutis.

Anot jo, sraigtasparnio nuolatinė buvimo vieta yra Paluknio aviacijos bazė Trakų rajone, gavus įsakymą ir prisistačius įgulai bei esant palankioms oro sąlygoms orlaivis Klaipėdą galėtų pasiekti per valandą - būtent per tiek laiko iš Klaipėdos į Vilnių balandžio mėnesį buvo atskraidinta donoro širdis.

Lėktuvo paieška – kol kas be rezultatų, ją numatoma tęsti ir antradienį

Virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija kol kas nedavė rezultatų.

Po visą dieną Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ C27-J ir Latvijos gelbėjimo ir paieškos sraigtasparniu Mi-17 vykdytos virš Baltijos jūros gegužės 16 d. dingusio lėktuvo An-2 ir jo įgulos narių paieškos, operaciją toliau tęs Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“. Taip pat operacijai skirtas ir paiešką vykdys Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8.

Paieška vykdoma Baltijos jūroje, teritorijoje nuo Nemirsetos iki Bernati vietovės Latvijoje.

Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus atstovė Asta Galdikaitė BNS pirmadienio pavakarę sakė, kad planuojama paiešką tęsti ir antradienį.

„Paieškos operacija šiuo metu vis dar vykdoma, ji bus tęsiama ir rytoj“, - teigė A.Galdikaitė.

Operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais dingo šeštadienio popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą.

KAM pateikia operacijos chronologiją:

Gegužės 16d. 18.09 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro, kad dingo iš Švedijos Geteborgo oro uosto į Klaipėdos oro uostą išskridęs lėktuvas AN-2 su dviejų žmonių įgula. Lėktuvas turėjo nusileisti Klaipėdos oro uoste 17.20 val. Paskutinė apytikslė dingusio lėktuvo pozicija, 16.16 val. buvo apytiksliai 97 jm. nuo Palangos, tada kai buvo gautas paskutinis pranešimas radijo ryšiu iš lėktuvo.

Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8
Reaguojant į pranešimą dingusio lėktuvo paieškai į paieškos rajoną iš Nemirsetos gelbėjimo posto buvo nedelsiant išsiųstas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, dar vienas sraigtasparnis atskrido iš Kauno operacijai pastiprinti. Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Prie paieškos operacijos taip pat prisijungė Švedijos orlaiviai. Apie 23.45 val. karinis sraigtasparnis ir Švedijos orlaiviai grįžo į dislokacijos vietą, paiešką per naktį tęsė Karinių jūrų pajėgų laivai.

Gegužės 17 d. du Lietuvos karinių jūsų pajėgų laivai – gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42) – tęsė orlaivio An-2 paiešką Lietuvos atsakomybės zonoje Baltijos jūroje. Atsižvelgiant į stiprų vėją virš Baltijos jūros ir apskaičiuotą galimai į jūra nukritusio ieškomo lėktuvo, jo dalių, įgulos narių dreifą jūroje šiaurės krypties link, paieškos rajonas išsiplėtė link Latvijos atsakomybės paieškos ir gelbėjimo rajono. Gegužės 17d. prie dingusio lėktuvo įgulos narių paieškos prisijungė budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, vėliau prie paieškos prisijungė Karinių oro pajėgų lėktuvas L-410 ir Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis Mi-17. Dingusio lėktuvo paieškoms tądien dukart kilo Švedijos orlaiviai. Gegužės 17d. 20.21 val. dingusio lėktuvo ir jo įgulos narių paieškos operacija buvo sustabdyta.

Gegužės 18d. dingusio lėktuvo ir jo įgulos narių paieškos operacija buvo atnaujinta. Paieškos operacijoje įvertinus padidėjusią operacijos teritoriją ir kitas aplinkybes operacijai buvo skirtas orlaivis „Sparrtan“ C27-J, kaip tinkamiausias tokiai operacijai Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis. Operacijoje dalyvavo ir Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis Mi-17. Apie atnaujintą paieškos operaciją buvo informuotas Švedijos jungtinis gelbėjimo koordinavimo centras. Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J paiešką jam skirtame paieškos rajone baigė 18.35 val. Toliau prie paieškos operacijos prisijungs Karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“.

Minėtų paieškos operacijų metu kariniai laivai ir orlaiviai žvalgė jūros plote nuo Klaipėdos iki Akmenrags iškyšulio (Latvijoje, šiauriau Liepojos) ir 97 jūrmylės nuo kranto. Iki šio momento su dingusiu lėktuvu susijusių objektų jūros paviršiuje nėra aptikta.