Iš Švedijos į Klaipėdą skridusio lėktuvo sekmadienį ieškojo ne tik Lietuvos karinės pajėgos, bet ir Latvijos gelbėtojai. Pasak Civilinės aviacijos eksperto, tai pirmas atvejis šalies aviacijos istorijoje, kai dingo lietuvių lėktuvas.
Lėktuvu skridę du itin patyrę pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis paskutinį kartą ryšį su Palangos skrydžių valdymo centru užmezgė šeštadienį 16 val. 16 min. Paskutinio signalo metu lėktuvas buvo 40 tūkst. pėdų aukštyje / iki skrydžio tikslo likus mažiau nei 180 km.
Pasak Civilinės aviacijos administracijos atstovo, sunku pasakyti, kas nutiko, nes nėra žinoma, dėl kokių priežasčių lėktuvas dingo, tačiau didžiausia tikimybė, kad jis nuskendo.
Dingusio lėktuvo visą sekmadienį ieškojo ne tik Lietuvos kariniai laivai, karinės oro pajėgos, bet ir kolegos iš Latvijos.
„Vandens temperatūra 7 °C. Žmogus išgyventi vandenyje gali priklausomai nuo turimos įrangos. Mūsų duomenimis, orlaivio įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, hidrokostiumus, taip pat – gelbėjimo valtį. Sunku prognozuoti, kiek jie ilgai galėtų išgyventi“, – sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
Įmonės, kuriai priklausė lėktuvas, vadovas Viktoras Šišniauskas sunkiai renka žodžius, tačiau pasakoja, kad per paskutinį pokalbį pilotai patvirtinę, kad lėktuvas tvarkingas, skristi galima: „Lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Patikrintas mūsų inžinierių ir tų pačių lakūnų, kurie turi ir pilotų, ir technikų licencijas. Jis buvo apskraidintas Danijoje 40 minučių, paskui nuskrido iš Danijos į Gotenburgą. Lakūnams buvo skambinta lakūnams, ar iš tikrųjų viskas gerai, jie patvirtino, kad taip.“
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko nuomone, jei ir bus rasta vieta, kur lėktuvas sudužo, jo iškelti neverta: „Šio tipo lėktuvuose juodosios dėžės nėra montuojamos. Yra elementarus manografas, kuris fiksuoja skrydžio aukštį. Tyrimui, kas atsitiko, naudos jis jokios neturi.“
Virš Baltijos jūros skridęs ir dingęs lėktuvas pirmas Lietuvos aviacijos istorijoje, A. Šumsko teigimu, dingęs lietuvių lėktuvas.
Karinių jūrų pajėgų atstovas: sunku pasakyti, ar paieška išvis gali būti tikslinga
Savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo ir dviejų pilotų paieškos zona kas valandą didėja, paieška kažin, ar išvis gali būti tikslinga, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
„Jeigu šiandien bus pratęsta paieškos operacija, sunku pasakyti, ar ji išvis gali būti tikslinga, nes plotai didžiuliai. Jau galima ieškoti ne tik Latvijos teritorijoje, paieškos rajonas paskaičiavus persikelia dar šiauriau“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė jis.
„Paieškos rajonas su kiekviena valanda didėja. Pradėjome nuo mažesnio rajono, vėjas galėjo nunešti objektus šiauriau (...). Praėjo daug laiko, jau galima pradėti ieškoti pusėje Baltijos jūroje“, - tvirtino Karinių jūrų pajėgų atstovas.
Anot jo, sekmadienį paieška nutraukta, atsižvelgus į oro sąlygas ir į tai, kad buvo išžvalgyta visa galima nelaimės zona. Jokių ženklų, kad orlaivis būtų nukritęs į Baltijos jūrą nėra - neaptikta nei galimų lėktuvo nuolaužų, nei tepalų dėmių ir pan.
A.Brenciaus teigimu, pirmadienį apie 9 val. ketinama apsispręsti, ar tęsti pilotų paiešką Lietuvos vandenyse.
Virš Baltijos jūros šeštadienį dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos pilotai teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.
Paieškos operacijoje dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, gelbėjimo laivas „Šakiai“, laivas „Jotvingis“, Latvijos karinis sraigtasparnis „Mi-17“.