„Mes neprašinėjame nieko - mes kalbame apie grėsmes, jas vertina patys NATO atstovai. Sprendimai Velse buvo padaryti savalaikiai ir tie, kurie mums yra reikalingi ir būtini. Pagal besikeičiančią situaciją daugėja ir pratybų, ir mūsų partnerių Lietuvoje. Taip bus ir toliau, priklausomai nuo to, koks poreikis bus. Taigi, saugumo garantijų turime tiek, kiek jų būtina“, - sekmadienį žurnalistams Marijampolėje sakė šalies vadovė.
Lietuvos kariuomenės atstovas šią savaitę patvirtino, kad Lietuva, Latvija ir Estija prašys NATO vadovybės dislokuoti nuolatinę brigadą, taip siekiant atgrasyti Rusiją. Bendras Baltijos valstybių kariuomenių vadų laiškas, kuriame bus prašoma įsteigti po brigados dydžio vienetą kiekvienoje šalyje, bus išsiųstas NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui.
Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.
Nuo pernai Baltijos šalyse yra dislokuota po kuopą - maždaug pusantro šimto - JAV karių. Karius pratyboms vis dažniau atsiunčia ir kiti sąjungininkai, tačiau tai daroma nereguliariai.
Kai kurios Europos šalys, tarp jų Vokietija, skeptiškai vertina siūlymus Rytų Europoje įkurti nuolatines NATO sąjungininkų bazes, argumentuodamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso.
Marijampolėje sekmadienį surengtoje Kariuomenės ir visuomenės dienoje dalyvavusi šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad stipri kariuomenė - saugios, garbingos ir išdidžios Lietuvos pagrindas. Kai visas pasaulis iš naujo įvertina laisvės kainą ir taikai kylančiais grėsmes, šaliai ypač svarbi NATO sąjungininkų parama. Aktyvus jų dalyvavimas ir bendradarbiavimas su Lietuvos kariais rodo tvirtą pasiryžimą ginti Baltijos šalis.
„Kariuomenės ir visuomenės diena – vienybės ir laisvės šventė. Didžiuojamės mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, kariais ir kiekvienu piliečiu, pasirengusiu saugoti ir ginti savo valstybę. Daugiau kaip tūkstantis savanorių, apsisprendusių tarnauti Lietuvai, rodo, kad Tėvynės gynėjų ir pokario partizanų dvasia yra gyva. Tarp jų – beveik 100 marijampoliečių. ", – sakė prezidentė.
Renginyje D.Grybauskaitė apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų ginkluotę bei sunkiąją šarvuotą techniką – tankus „Abrams", pėstininkų kovos mašinas „Stryker" ir „Boxer", šarvuotus transporterius „Pandur". Taip pat bendravo su Lietuvoje dislokuotų JAV, Vokietijos, Portugalijos, Norvegijos ir Italijos karinių pajėgų kariais, pranešė Prezidentūra.
Pagerbiant pokario partizanų atminimą, šventės metu buvo surengta istorinė karinė operacija, pristatanti Laisvės kovotojų veiksmus. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti partizanų bunkerio maketą, ginkluotę, susipažinti su partizanų buitimi ir gyvenimo sąlygomis.
Šiemet Lietuva mini Kalniškių mūšio 70-ąsias metines. Pietų Lietuvoje vykusios atkaklios kautynės tarp partizanų ir okupantų įėjo į Lietuvos istoriją. Laisvės gynėjai parodė išskirtinę drąsą ir sugebėjo atsilaikyti prieš dešimteriopai didesnes priešininkų pajėgas.