Paplūdimyje tykančių pavojų daugiau nei manome

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistės Natalijos Abramovos, egzistuoja higienos norma, kurioje labai aiškiai surašyta, kaip reikia prižiūrėti paplūdimius, kad būtų išvengta užkrečiamų ligų pavojaus. Kita vertus, nors šioje normoje nurodoma, kad smėlyje neturėtų būti parazitinių kirmėlių kiaušinėlių, enterovirusų, tokie tyrimai, deja, neatliekami.

„Labai svarbus higienos normos punktas – draudimas į paplūdimį atsivesti šunis ir kitus gyvūnus, kadangi jie yra ne vienos užkrečiamos ligos sukėlėjų nešiotojai ir tikrai gali juos išskirti į aplinką per išmatas arba šlapimą. Pavyzdžiui, gyvūnai serga chlamidioze ir su šlapimu išskiria ligos sukėlėjus į aplinką. Taip pat nuo jų galima užsikrėsti toksokaroze ir pan.“, - vardijo pašnekovė.

Toksokarozė – viena nemaloniausių ligų, kurią per savo išmatas gali perduoti šunys. Tai parazitinė liga, kurią sukelia smėlyje puikiai išsilaikančios tam tikros rūšies kirmėlių lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos. Toksokarozė gali pažeisti bet kurį žmogaus organą, todėl ją sunku diagnozuoti, atskirti nuo kitų ligų, pavyzdžiui, astmos, alergijos, karščiavimo ir pan. Kadangi paplūdimyje žmonės pamiršta apie rankų higieną, toksokarų kiaušinėliai su smėliu patenka ant žmogaus rankų, o nuo jų – su maistu į žarnyną. Simptomai paprastai išryškėja po mėnesio ar net vėliau, be to, jie iš pradžių gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip bronchitas. Taigi gali praeiti keli mėnesiai, kol bus nustatyta diagnozė.

Chlamidiozė yra labiausiai paplitusi lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kuria sergant simptomų arba nepasireiškia, arba jų būna nedaug, tačiau negydoma vyrams ji vėliau pasireiškia labai nemaloniais lytinių organų simptomų, o moterims grasina nevaisingumu.

Taip pat smėlyje gali išgyventi įvairiausi virusai. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai dažnas rotavirusas, kuriuo sergant pakyla temperatūra, gausiai viduriuojama ir vemiama. Šiuo virusu sergantys vaikai neretai atsiduria ligoninėje. Per savaitę simptomai išnyksta ir vaikas išleidžiamas į darželį ar mokyklą, tačiau nustatyta, kad rotavirusas gali būti išskiriamas į aplinką mėnesį laiko. Taigi jei toks vaikas apsilanko paplūdimyje, jis gali palikti „dovanėlę“.

„Kad būtų sumažinta rizika užsikrėsti užkrečiamomis ligomis paplūdimyje, higienos norma numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę bent 10 cm gylio smėlio sluoksnį būtina išvalyti arba išpurenti mechaniniu ar rankiniu būdu. Tuomet saulės spinduliai, kurie yra pats geriausias dezinfektantas, mikroorganizmus išnaikina. Mat daugelis sukėlėjų jautrūs saulės spinduliams. Bet ar taip daroma?
Pavyzdžiui, prie ežero Pilaitėje yra oficialus paplūdimys, gelbėtojai, bet smėlio priežiūros tikrai nėra. Ne vieną kartą ten buvau – nieko nedaroma“, - įsitikinusi N. Abramova.

Bene dažniausiai registruojamas paplūdimio grybelis, todėl specialistė pataria vengti vaikščioti basomis, gulėti ant smėlio.

Vadinamasis pliažinis grybelis pažeidžia paviršinį odos sluoksnį – dėl to atsiranda apvalios, 10 centų monetos arba lašo dydžio baltos arba rusvos dėmelės. Paprastai išberia krūtinę, kaklą, liemenį, pažastų sritį. Žmonės neretai mano, kad jiems lupasi nuo saulės oda. Jei prieš tai žmogaus oda buvo ruda, šios baltos dėmelės itin sudarko estetinį jos vaizdą. Didžiausia rizika užsikrėsti šiuo grybeliu antsvorį turintiems žmonėms, daug prakaituojantiems, taip pat turintiems nusilpusį imunitetą, sergantiems lėtinėmis ligomis. Svarbi šios ligos profilaktikos priemonė – elementari higiena, t. y. dažnas prausimasis.

Minkšta žolytė? Joje tikrai yra erkių!

Pagal higienos normą žolė taip pat turi būti reguliariai pjaunama ir išvežama, kadangi mūsų šalyje labai paplitusios erkių platinamos ligos – tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga.

„Todėl grįžus iš gamtos labai svarbu apžiūrėti savo kūną, iššukuoti plaukus, išsimaudyti, o drabužius iš karto į mesti į skalbimo mašiną. Beje, užsikrėsti galima tiesiog prie pat namų. Buvo atvejų, kai žmonės užsikrėtė Laisvės prospekte, Buivydiškių gatvėje. Tačiau problema, kad tyrimai, skirti nustatyti erkinio encefalito židiniams, neatliekami, kadangi iš vienos vietos reikia surinkti ne mažiau kaip 10, o geriau – 50 erkių. Nei karto vienoje vietoje tiek daug erkių neradome. Taigi žolė paplūdimiuose turi būti prižiūrima. Kai erkę pasiekia saulė, nors ji ir nežūva, iškeliauja ieškoti palankesnių sąlygų.

Ką daryti, jeigu erkė jau įsisegė? Erkės tirti nereikia. Belieka tik stebėti savo sveikatą. Dėl erkinio encefalito save stebėti reikia apie mėnesį, dėl Laimo ligos – kur kas ilgiau ir nebūtinai turi atsirasti raudona dėmelė. Kraują verta tirti tik po dviejų mėnesių, nes anksčiau antikūnai dar gali būti nesusidarę. Buvo atvejis, kai antikūnai susiformavo tik po 6 mėnesių“, - aiškino pašnekovė.

Nėra pinigų ne tik smėlio purenimui, bet ir žolės šienavimui

Kaip DELFI teigė Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Valickas, sostinės paplūdimiuose kasmet keičiama dalis smėlio, t. y. į paplūdimius prieš maudymosi sezoną užvežama apie 800 kubinių metrų smėlio. Prieš prasidedant sezonui šienaujama teritorija, sutvarkomi, dezinfekuojami tualetai, valomas maudyklų dugnas ir pan.

„Sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) paplūdimiai tvarkomi ir prižiūrimi: nuolat renkamos šiukšlės, šienaujama teritorija, atliekami paplūdimių maudyklų vandens tyrimai kas 2 savaitės, vieną kartą per mėnesį valomas maudyklų dugnas, rankiniu būdu purenamas paplūdimio smėlis, kasdien renkamos smulkios šiukšlės, nuorūkos. Miesto paplūdimiai skiriasi nuo tradicinių pajūrio paplūdimių. Pajūrio teritorijos didesnės ir paplūdimio struktūrą sudaro smėlis, kurį gal ir reikia valyti purenti autotechnika, o Vilniaus miesto paplūdimius dažniau sudaro kieta danga, žolė. Be to teko girdėti, kad purenimo technika kainuoja nevieną šimtą tūkstančių eurų“, - aiškino specialistas.

Kiek kitokį vaizdą pateikė Vilniaus gelbėtojų vadas Albertas Baranauskas, tiesiogiai susiduriantis su sostinės paplūdimių priežiūros problemomis.

„Prie kiekvieno įėjimo ir pačioje teritorijoje esančiuose stenduose yra informacija, kad su šunimis būti paplūdimyje draudžiama, bet žmonės atsiveda šunis, o jie, žinia, platina įvairias ligas. Paprašyti išeiti neretai jie gelbėtojus pasiunčia ant trijų raidžių, todėl mes taikome viešo spaudimo taktiką. Gelbėtojams išduoti megafonai, pro kuriuos garsiai paprašoma tokio lankytojo išeiti. Ir tuomet į jį sužiūra visi žmonės sužiūra, o šiam pasidaro nepatogu. Jeigu ir ši taktika nepavyksta, pagrasiname iškviesti policiją, kuri skirs baudą. Aišku, kviesti policijos mums nėra prasmės, nes kol ji atvyks, šuniuko jau neliks. Tačiau to mes ir siekiame. Kita vertus, sezono metu policija pati apsuka 2-3 ratus po visus paplūdimius.

O dėl technikos – jeigu jos neturi pajūris, kur reljefas yra lygus, nėra jokių šaknų, ką apie mus kalbėti? Viena mašina kainuoja 250 tūkst. eurų. Mūsų visas metinis biudžetas su visomis išlaidomis yra panašus. Taigi smėlio purenti neturime galimybių. Pagaliau net ir turint brangią mašiną, į šaknis jos neįkiši, medžių ir krūmų gražiai neapeisi. Kita vertus, prieš sezoną kasmet užvežamas ir ant seno sluoksnio užpilamas smėlis būna plautas ir sijotas, taigi jame nėra bakterijų. Kad smėlyje būtų mažiau nuorūkų, pernai visuose paplūdimiuose įrengėme rūkyklas: du suoliukai ir kibirėlis su vandeniu nuorūkoms. Pastebėjome, kad žmonės jomis naudojasi. Beje, prie jūros technikos pagalba dar galima smėlį išvalyti, o kaip kopos? Kaip ten išpurena tas bakterijas? Teoriškai galima ir Mėnulį išpurenti, bet kaip tai padaryti realiai? Ne tokie turtingi esame, kad milijonus į tai sukištume. Pagaliau niekas netiria – yra ten tos bakterijos ar ne. Vanduo kas 15 dienų tiriamas, o smėliui tokio reikalavimo nėra. Tačiau reikalavimas jį purenti yra“, - svarstė pašnekovas.

Pasak A. Baranausko, sostinės paplūdimiai tvarkomi UAB „Grinda“ sutarties su savivaldybe pagrindu. Pavyzdžiui, joje numatyta, kad žolę šienauti reikia du kartus, o trečią kartą šienauti galima tik suderinus su savivaldybe dėl apmokėjimo. Iš tiesų šienauti reikia 8-10 kartų.

„Jeigu šienautume tik du kartus, pirmą kartą tai daryti reikėtų, kai žolė būtų iki krūtinės, o leidžiama ne ilgesnė nei 10 cm žolė. Jei ji aukštesnė, visi rėkia, kad puola erkės. Taigi mes nepurename smėlio, bet savo pajėgomis šienaujame žolę ne du, o 8-10 kartų per sezoną“, - teigė A. Baranauskas.

Pajūryje švariausi Neringos paplūdimiai

Beje, menkai tvarkomas smėlis ir Klaipėdos paplūdimiuose. Didelės žalos jiems padarė sausio mėnesį praūžęs uraganas Feliksas, tad teko rinkti šiukšles, atstatyti pastatus, nuo kopų vedančius laiptus, gėlo vandens kranus.

„Šiuo metu paplūdimiai švarūs. Aišku, kai bangavimas didesnis, jūra išmeta šiukšlių. Jos renkamos rankiniu būdu, taip pat turime traktorius, kurie padeda šiukšles išvežti. Kita vertus, bangos praskalauja, išplauna smėlį, taigi jis būna švarus. Jūra pati išvalo paplūdimius. Mes jų nepurename. Kopose tik surenkame šiukšles, kita vertus, jų neišvalytume net ir turėdami techniką, nes ten daug augalų. Beje, turiu didelį prašymą žmonėms, kad jie patys saugotų aplinką ir nešiukšlintų. Tik pagerėja orai, iškart padaugėja šiukšlių. Ko tik mūsų darbuotojai neranda“, - teigė įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Palangos paplūdimiai, skirtingai nuo Klaipėdos, purenami prieš maždaug 9 metus įsigytu žemės ūkio kultivatoriumi, kuris nėra labai brangus, lyginant su smėlio valymo mašina.

„Jis purena iki 15-20 cm. Sezono metu purename kartą per savaitę. Per metus mums išeina apie 50 kartų. Šiam procesui sugaištame apie 4-5 valandas. Apimame 4-5 kilometrus, kuriuose dažniausiai būna žmonių. Tai tikrai veiksmingas būdas – nėra buvę, kad žmonės smėlyje būtų radę kokių nors gyvių. Šiukšles rankiniu būdu surenkame prieš išpurenimą. Kopų išpurenti nėra jokių galimybių. Tik pabandyk ten ką nors padaryti, iškart pažeidi augmeniją, o mes taip džiaugiamės, jei koks naujas augalas ar žolė išauga, nes tai stabdo smėlio pustymą“, - teigė „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Konstantinas Skierus.

Galingesnę smėlio valymo įrangą, kuri ir purena smėlį, ir surenka šiukšles, turi tik Neringos paplūdimiai.