„Mano asmenine nuomone, A. Butkevičiaus reitingai nėra jo nuopelnas. Tai nepadaryti oponentų namų darbai", - sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
A. Butkevičiaus reitingo svyravimai
Remiantis apklausa, dauguma žmonių mano, kad ministro pirmininko pareigoms labiausiai tinka dabartinis premjeras A. Butkevičius.
Balandžio mėnesį taip manė 32,7 proc. apklaustų gyventojų, kovą – premjero reitingas buvo aukštesnis ir siekė 35,2 proc., tačiau dar prieš tai – vasarį – jo populiarumas siekė 32 proc., sausį – 30,9 proc., 2014 m. gruodį – 34,3 proc., lapkritį – 36,5 proc., spalį – 32,6 proc., rugsėjį – 32,3 proc.
Visais atvejais buvo klausiama, kuris iš politikų arba visuomenės veikėjų labiausiai tinka ministro pirmininko pareigoms. A. Butkevičius jau ilgą laiką yra beveik vienvaldis reitingų lyderis, jei kalbėtume apie politiko tinkamumą vadovauti Vyriausybei. Kiti politikai nuo jo atsilieka labai stipriai.
Antrasis kandidatas pagal tinkamumą eiti premjero pareigas yra Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Kad šis politikas tinkamiausias į A. Butkevičiaus vietą, mano 5,5 proc. respondentų, prieš mėnesį jų buvo 4,9 proc.
Dar viena potenciali kandidatė į premjeres, visuomenės akyse, yra socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Jos tinkamumą šioms pareigoms įvertino 5,3 proc. apklaustųjų, kai prieš mėnesį buvo 5,1 proc.
Konservatorės Irenos Degutienės tinkamumą vadovauti Vyriausybei įvertino 4,4 proc. respondentų, bet šios politikės populiarumas kiek pakilo nuo 3,5 proc. kovo mėnesį.
Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas (4,1 proc.), į Darbo partiją perėjęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis (3,5 proc.), Liberalų sąjūdžio Europos Parlamento narys Antanas Guoga (3,3 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,5 proc.), buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius (2,2 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (2 proc.).
Kodėl kritika A. Butkevičiui - kaip nuo žąsies vanduo?
Ryšių su visuomenę specialistas A. Katauskas teigia, kad A. Butkevičiaus populiarumas visuomenėje susijęs su palankiai susidėliojusiomis aplinkybėmis: ekonominė padėtis nebloga, premjeras puikiai atsiriboja nuo aštriausių klausimų ir atlieka arbitro vaidmenį, nėra, kas jį stipriai kritikuotų, reitingus augina turimos pozicijos.
„Jei žmonių paklaustum, kas buvo geriausias premjeras, turbūt kažkas prisimins a.a. Algirdą Brazauską, nes jis atrodė tvirtas, stiprus, besirūpinantis ūkiu, kai kuriais atvejais griežtesnis, kai kuriais atvejais sėkmingas, nepatekdavęs į stiprius konfliktus. Tai daugiau įvaizdis žmogaus, kuris yra valdžioje, kuris yra patikimas, nuo kurio daug dalykų priklauso. Realiai A. Butkevičius atitinka šį įvaizdį, iš kitos pusės - niekas nemetė jam iššūkio", - sako A. Katauskas.
Pasak pašnekovo, premjero pozicija Lietuvoje yra dėkinga tuo, kad retai atsiranda žmonių, kurie atsistotų ir pasakytų: aš galėčiau būti geresnis premjeras.
„Premjero pozicijos stiprios, jis gauna šiek tiek kritikos, bet ta kritika pakankamai minimali lyginant su buvusiais premjerais. Dabar jis, atrodo, sėkmingai tvarkosi savo partijoje, jis yra socialdemokratų lyderis, o jie neblogai pasirodė rinkimuose. Taigi ilgalaikis darbas, ilgalaikis rimtos kritikos nebuvimas ir suformuoja tokio žmogaus poziciją", - sako A. Katauskas.
Jo teigimu, išskyrus krizės laikotarpį, kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, premjerai Lietuvoje vertinami gana teigiamai.
„Šiaip dabar Lietuvoje, jei atmestume geopolitinius dalykus, nėra didelių ekonominių sukrėtimų. Yra neužtikrintumas dėl ateities, bet taip yra jau pakankamai seniai, todėl esame su tuo susitaikę. Mano nuomone, jis kuria stabilaus, neagresyvaus, bet, esant reikalui, griežto premjero įvaizdį. Taip jis prisideda prie stabilaus, gero administratoriaus įvaizdžio", - sako pašnekovas.
A. Katauskas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad į premjerą visuomenė nesutelkia tiek lūkesčių, kiek į prezidentą, nors turėtų būti atvirkščiai.
Viešųjų ryšių ekspertas pažymi ir tai, kad premjeras nedaro didelių komunikacijos klaidų, nesivelia į aštrius konfliktus. Pavyzdžiu gali būti diskusija dėl darbo santykių lankstumo ir naujojo socialinio modelio. A. Butkevičius diskusiją sugebėjo permesti į kitą lygmenį: apie jį diskutuoja modelio kūrėjai-mokslininkai, Darbo partijos kuruojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai bei profsąjungos, kurios atstovauja mažai daliai dirbančiųjų.
„Jei premjeras nesusitapatins su neigiamais dalykais, kurie kerta žmogui per kišenę, jo reitingai ir bus aukšti", - sako A. Katauskas.
Liberalai pralenkė konservatorius
Klausiami, už kurią partiją balsuotų, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, dauguma respondentų rinkosi socialdemokratus. Balandžio mėnesį už šią partiją atiduoti balsus buvo linkę 20,7 proc. respondentų, kovo mėnesį – 20,8 proc.
Kita populiariausia partija – Liberalų sąjūdis, nors per mėnesį liberalų populiarumas šiek tiek smuko. Tarkime, balandžio mėnesį už liberalus būtų balsavę 13,6 proc. rinkėjų, kovo mėnesį – 14,6 proc.
Stabilius reitingus išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už šią partiją savo balsą atiduotų 9,3 proc. respondentų.
„Tvarka ir teisingumas“ galėtų sulaukti 8,6 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį jų rėmėjų buvo 8,3 proc.
Darbo partija pelnytų 6,4 proc. balsų, prieš mėnesį jos populiarumas siekė 6,2 proc.
Remiantis apklausa, kitos partijos neperžengtų Seimo rinkimuose taikomos 5 proc. balsų barjero, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai trūksta labai nedaug. Už ją balsuotų 4,5 proc. rinkėjų.
Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (3,8 proc.), Lino Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija (2,5 proc.), A. Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (2,2 proc.).
Dar 18,1 proc. respondentų sakė nenorėtų balsuoti Seimo rinkimuose.
Kaip vertina Vyriausybės veiklą?
Vyriausybės veiklos vertinimas Lietuvoje skyla į dvi dalis, bet nusiteikusių labiau į neigiamą pusę esama daugiau. Teigiamai Vyriausybės darbą vertina 1,3 proc. respondentų, greičiau teigiamai - 35,7 proc., greičiau neigiamai - 32,6 proc., neigiamai - 20,7 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 17–25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.