M. Bartašiūnaitė Klaipėdos apygaros teismui apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo kovo 10 dienos nutartį, kuria leista atlikti kratą šios moters gyvenamojoje vietoje ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus, kurie gali būti naudojami propagandiniam darbui prieš Lietuvos konstitucinę tvarką ir suverenitetą.

Savo skundu M. Bartašiūnaitė prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir grąžinti per kratą paimtus daiktus.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį tokį skundą atmetė.

„Jau seniai yra priimtas sprendimas grąžinti per kratas paimtus daiktus, kurie nebereikalingi ikiteisminiam tyrimui. Kai kurie žmonės juos ir atsiėmė, o M. Bartašiūnaitė į mus net nesikreipė“, – teigė ikiteisminį tyrimą kuruojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Edita Mikalainienė.

Prieš Lietuvą ir jos narystę tarptautinėse organizacijoje raginę kovoti asmenys atkirčio sulaukė kovo 19 dieną – jų namuose, darbovietėse atliktos kratos, per kurias ieškota ryšių tarp šių asmenų ir Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų.

Kol kas identifikuoti devyni burtis į grupes ir kovoti prieš Lietuvą raginę asmenys, tačiau tikėtina, kad jų gali būti daugiau. Pareigūnai kol kas neatskleidžia, ar turi duomenų, kad minėti asmenys iš Lietuvai priešiškos valstybės organizacijų už savo veiklą gaudavo pinigų.

Klaipėdos apygardos prokuratūrą šį ikiteisminį tyrimą atlieka todėl, kad šiame regione išplatinta daugiausia proklamacijų. Jose buvo raginimai burtis į grupes ir eiti prieš Lietuvos valdžią, prieš narystę tarptautinėse organizacijose – NATO ir ES, prieš JAV.

„Tai, kas ir sudaro požymius nusikalstamos veikos, dėl ko pradedamas tyrimas, buvo raginimas burtis į grupes, eiti prieš Lietuvos valdžią, prieš JAV, prieš narystę NATO, prieš Lietuvos valdžią“, – tądien, kai buvo atliekamos kratos, teigė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Prokuroras taip pat neatmetė, kad tyrimo eigoje įtarimai gali būti perkvalifikuoti į kitus – dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

„Tyrimas, nors ir trunka jau kurį laiką, tačiau aktyviai vykdyti pradėtas kovą, pagal BK 121 straipsnį, kuris numato atsakomybę už antikonstitucinių grupių kūrimą ir jų veiklą. Tai sunkus nusikaltimas, tiesa, kvalifikacija tyrimo eigoje gali kisti. Matyt, ji ir keisis, nes tai – tik visiškai pirminė kvalifikacija atlikus tik labai mažą dalį tų darbų, kuriuos suplanuota padaryti“, – tvirtino prokuroras.

Kratos vyko Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių regionuose. Daugiausia jų atlikta Klaipėdos ir Vilniaus regionuose.

„Kratos atliktos, nes stengiamasi nustatyti, kas kūrė tas proklamacijas, ieškota šių asmenų ryšių su galimai Lietuvai priešiškos valstybės įvairiomis organizacijomis, kurios gali veikti prieš mūsų respubliką“, – teigė S. Minkevičius.

Prokurorė E. Mikalainienė tvirtino, jog šiuo metu analizuojami per kratas paimti duomenys, surinkta informacija. Įtarimai dar niekam nėra pareikšti.

„Ikiteisminis tyrimas labai didelės apimties. Veiklos sritis taip pat didelė – visa Lietuva, todėl jis ir nevyksta taip greitai, kaip, pavyzdžiui, tyrimas dėl buitinio nužudymo“, – aiškino E. Mikalainienė.

Paklaustas, kodėl devyni asmenys ragino burtis kovoti prieš Lietuvos valstybę, S. Minkevičius tikino, jog kalbėti apie veiklos motyvus dar anksti.

Tarp tų devynių pavardžių yra Milda Bartašiūnaitė, Giedrius Grabauskas, Vaidas Lekstutis, kuris įkūrė organizaciją „Būkime vieningi“ ir nuolat skleidė Lietuvą menkinančią informaciją.
Kitų pavardžių vyriausiasis prokuroras atskleisti nenorėjo, nes esą Lietuvoje galioja asmens duomenų apsauga.