LGGRTC direktorė apie pavogtas KGB bendradarbių bylas: tai – įžeidimas

Valdančiosios koalicijos Politinė taryba prabilo, kad prisipažinusių bendradarbiavus su KGB bylas galbūt jau metas paviešinti. Šiemet, praėjus 15-ai metų, tokioms byloms baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi spręsti, ar ją pratęsti, ar vis tik paviešinti tų žmonių pavardes.

Sumaištis kilo nemaža, todėl dar kartą susirinkusi Politinė taryba nusprendė pirmiausia prašyti Valstybės saugumo departamento patikrinti visas bylas, ir tik tada bus sprendžiama, ką su jomis daryti. Patikrinimo prireikė pasklidus kalboms, kad neva yra dingusių bylų.

LRT laidos „Savaitė“ žurnalistų žiniomis, saugumas jau pradėjo patikrinimą. Tuo metu Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė tokias kalbas vadina įžeidimu centro darbuotojams, o KGB veiklą jau senokai tyrinėjantis Seimo narys Arvydas Anušauskas mano, kad politikai, šnekantys apie bylų dingimą, nesuvokia, ką kalba. Kol kas tyli ir prokurorai.

Ar iš tiesų bylose trūksta lapų?

Kai kurie politikai viešai kalba apie dešimtis pradangintų KGB talkininkų bylų, kuriose informacija pažymėta slaptumo žyma. Iš kai kurių išlikusių bylų esą išplėšyti lapai... Kalbama, kad toks nusikaltimas galėjęs įvykti, kai prisipažinusių KGB agentų bylos buvo perduodamos iš Valstybės saugumo Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

„(Reikia, – red. past.) padaryti tvarką šitoj istorijoj, nes dabar ir skaičius neatitinka, ir galbūt yra tokių atvejų, kai vienos bylos dingo, ir tie žmonės žino, kurių bylos dingo. Žodžiu – balaganas“, – sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.

Genocido tyrimo centro vadovė tokius pamąstymus laiko įžeidimu. Ji tvirtina, kad dokumentai iš valstybės saugumo priimti pagal aprašą, centre jie laikomi specialiai įrengtose patalpose, laikantis visų būtinų sąlygų, kurių reikalauja slaptų dokumentų saugojimas. Kaip laikomasi slaptumo režimo reikalavimų, kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas.

„Prie tų bylų gali prieiti 4 mūsų darbuotojai, kurie turi priėjimą prie valstybės paslapčių. Tai (įtarimai, kad bylos dingo, – red. past.) – įžeidimas visiems mūsų darbuotojams“, – piktinosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

Pradėta bylų inventorizacija

Parlamentaras Arvydas Anušauskas sako, kad į tokius viešus pranešimus privalo reaguoti prokurorai. Už valstybės paslaptį sudarančios informacijos vagystę ar neteisėtą paviešinimą gresia net iki dvejų metų nelaisvės.

„Jeigu dingsta slapti dokumentai – pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tai yra natūrali procedūra“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas.

Tačiau įstatymas prokurorų neįpareigoja reaguoti į viešas spėliones.

„Tam tikrais atvejais viešai pateikta informacija, kai ji yra tiksli, aiški, išsami, gali būti pakankama priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, – laidos „Savaitė“ žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. – Mūsų duomenimis, Valstybės saugumo pareigūnai jau pradėjo inventorizuoti Genocido tyrimo centre saugomas prisipažinusiųjų KGB agentų bylas. Sulaukę patikrinimo rezultatų, prokurorai spręs ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.“

Tuo metu KGB veiklą tyrinėjantis parlamentaras ir istorikas A. Anušauskas sako, kad politikai greičiausiai nesupranta apie ką šneka

„Išplėšytos buvo KGB parengtos bylos: išvežtos, išplėšytos, iškupiūruotos KGB. Dabar prisipažinusių asmenų bylas sudaro jų užpildyti klausimynai ir anketos. Ten nieko išplėšyti tiesiog neįmanoma ir niekas to nedarė. Kiek žmonių užpildė, tiek jų ir yra. Tai yra Valstybės saugumo departamento prieš 15 metų surašyti dokumentai“, – teigė A. Anušauskas.

VSD jau teko užstoti prisipažinusius asmenis

Šiuos KGB slaptųjų agentų prisipažinimus rinko Liustracijos komisija, sudaryta remiantis1999-aisiais Seimo priimtu įstatymu.

Šiai komisijai apie bendradarbiavimą su KGB prisipažino beveik 1600 asmenų. Jų dokumentai, įslaptinti pagal Valstybės paslapčių apsaugos įstatymo reikalavimus žyma „slaptai“.

Valstybės saugumo departamentas buvo įpareigotas prireikus ginti prisipažinusiuosius KGB talkininkus nuo galimo šantažo ar verbavimo. Už nacionalinį saugumą atsakingo parlamentinio komiteto vadovas sako, kad tokių bandymų būta.

„Mano duomenimis, tokių faktų buvo, apie tai yra ir VSD darbuotojai patvirtinę, kad jiems reikėjo visgi užstoti tuos asmenis, kurie buvo prisipažinę ir turėjo valstybės pažadą (juos) ginti“, – atskleidė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Po 2000-ųjų prisipažinusiųjų bylos buvo saugomos Valstybės saugumo archyvuose, o 2009-iais perduotos Genocido tyrimo centrui. Pagal įstatymą žyma „slaptai“ galioja 15 metų, tačiau gali būti pratęsta dar dešimčiai arba panaikinta.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė siūlyti ir toliau saugoti išsiliustravusių KGB agentų paslaptį –Seimui siūloma skubos tvarka priimti reikiamas įstatymų pataisas.

Kur sklando pirmųjų prisipažinusiųjų laiškai – nežinia

Tačiau visiškai neaiškus likimas KGB užverbuotų žmonių, kurie vos tik paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, 1990-ųjų kovą, paraginti Aukščiausiosios Tarybos nusprendė atsikratyti sunkios naštos. Laisva valia nutraukė bet kokius saitus su dar vis veikusiu KGB. 1990-aisiais
Aukščiausioji Taryba pažadėjo, jog prisipažinusieji ir nutraukusieji saitus su KGB niekada nebus persekiojami, o jų pavardės – oficialiai skelbiamos.

Aukščiausioje Taryboje sudaryta speciali parlamentaro Balio Gajausko vadovaujama KGB veiklos tyrimo komisija. Pastarajai žmonės ir buvo raginami siųsti prisipažinimus. Tuometinis AT pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka buvo ir šios komisijos narys. Jis prisimena, kad į Aukščiausiąją Tarybą plaukė šimtai prisipažinimų.

„Aš gavau man kaip komisijos pirmininko pavaduotojui adresuotus laiškus, jų buvo virš 400. Mes saugojom laiškus iki pat 1992 metų, tada komisija, kai įvyko Aukščiausiosios Tarybos paleidimas, visus šituos laiškus perdaviau mūsų komisijos pirmininkui Baliui Gajauskui. B. Gajauskas šituos laiškus turėjo surinkęs ir koks tų laiškų toliau likimas, reikėtų klausti pas patį B. Gajauską.“, – prisimena buvęs Parlamentinės komisijos KGB veiklai tirti pirmininko pavaduotojas K. Motieka.

Tačiau Balys Gajauskas šiuos Motiekos žodžius neigia.

 „Komisijai? Na, nežinau. Pirmą kartą girdžiu. Na, gal kartais... Oficialiai, man atrodo, jis neatidavė. Ne neatidavė, gal jis jų turėjo, gali būti“, – sako buvęs Parlamentinės komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas Balys Gajauskas.

B. Gajauskas tvirtina, kad komisijos dokumentus ir posėdžių protokolus perdavė Seimo archyvui. Tačiau vėliau įsteigtos Liustracijos komisijos vadovybė teigė Seime vadinamąjį B. Gajausko archyvą radę pustuštį. 2006-aisiais kilo skandalas, kai tuometinei Liustracijos komisijos vadovei Daliai Kuodytei iki šiol neįvardytas asmuo atnešė 10 dėžių ir 20 maišų, prikimštų laiškų kopijomis, kuriose – buvusių KGB talkininkų išpažintys, agentūrinės ir operatyvinės KGB bylos, vadinamosios B. Gajausko komisijos užrašai. Tą kartą prokurorai nusprendė šiuos dokumentus grąžinusiam asmeniui netaikyti baudžiamosios atsakomybės.

Nuo Aukščiausiosios Tarybos raginimo nutraukti bendradarbiavimo saitus su KGB ir prisipažinti praėjo ketvirtis amžiaus. Kur šiuo metu išbarstyti šimtams žmonių svarbūs dokumentai – nežinia. Taip įvyko dėl to, kad pirmaisiais gyvavimo metais atkurta valstybė dar nebuvo nustačiusi tvarkos, kaip saugoti paslaptis, tad iki 1992 prisipažinusiems įstatymu nustatyti slaptumo terminai negalioja.

Jei dabar kuris iš jų būtų šantažuojamas arba jo pavardė būtų viešinama slaptųjų KGB agentų sąrašuose, jis vargu ar galėtų įrodyti, kad jau prieš 25 metus prisipažino bendradarbiavęs su sovietų saugumu, todėl negalėtų tikėtis pažadėtų valstybės garantijų.