Manoma, kad S.Kurulenka domėjosi galbūt Lietuvoje veikusiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimu. R.Lipskis baltarusiui atsakė, kad tokios informacijos suteikti negalės.
Tai kaltinamasis tvirtino penktadienį duodamas parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Teismas nusprendė, kad kaltinamasis parodymus turi duoti viešame posėdyje.
„Dauguma duomenų paskelbta viešame posėdyje, viešame reikia apklausti“, - posėdyje sakė prokuroras Redas Savickas, teisėjo paklaustas, viešame ar uždarame posėdyje turi vykti kaltinamojo apklausa.
R.Lipskio teigimu, su S.Kurulenka jis susipažino maždaug 2009-2010 metais per draudimo darbuotojams surengtą seminarą viešbutyje „Villon“.
„Jis pakvietė mane į ne į seminarą, bet į pobūvį“, - pasakojo R.Lipskis. Kartu su juo renginyje, kaip paaiškėjo vėliau, dalyvavo, S.Kurulenka, svečiai iš Estijos ir kitų užsienio valstybių.
Praėjus daugiau nei pusantrų metų, L.Lipskis teigė sulaukęs skambučio. Vyras klausė, ar pamenąs jų pažintį viešbutyje „Villon“, skambinusysis pareiškė norįs susitikti su vilniečiu.
Per Vilniuje vykusį susitikimą S.Kurulenka užsiminė, kad nori Lietuvoje prekiauti žuvimi, klausinėjo R.Lipskio, ar jis turi pažįstamų pajūryje.
2011 metais paskambinęs baltarusis pasakė esąs netoli jo namų, prašė susitikti. Vyrai susitiko kavinėje „Molinis ąsotis“. S.Kurulenka pasakė, kad nori gauti leidimą gyventi Lietuvoje, todėl klausė jo, ar negali padėti jam įsidarbinti oro uoste, yra baigęs karinę mokyklą.
Kaltinamasis pasakojo, kad buvo šantažuojamas S.Kurulenkos, šis esą slapta buvo įrašęs jų pokalbį kavinėje, grasino, kad jeigu neteiks slaptos informacijos, neteks darbo oro uoste.
Naujienų portalas lrytas.lt pranešė, kad pareigūnai yra užfiksavę, kaip S.Kurulenka R.Lispkiui padavė 150 litų. Pinigai esą buvo kito asmens skola, kurią jis pralošė kortomis. Vėliau baltarusis užsiminė, kad tai atlygis už tai, ką jis papasakojo gerdamas alų.
Nuolat spaudžiamas S.Kurulenkos, „Oro navigacijos“ darbuotojas tvirtino nufotografavęs trijuose segtuvuose esančius projektus: Eišiškių plente statomo pastato, į jį tiesiamos kanalizacijos projektus ir nusileidimo tako rekonstrukcijos planą. „Jame nebuvo jokios slaptos informacijos. Jei tą informaciją būčiau papasakojęs savo draugui, o ne baltarusiui, nebūčiau šnipas“, – kalbėjo teisiamasis.
Prokuroras sausį teisme yra skelbęs, kad R.Lipskis, su Baltarusijos KGB agentu S.Kurulenka susitikęs prekybos centre, žodžiu perdavė informaciją apie Zoknių oro uostą - objektų išdėstymą, naujų objektų įrengimo planus, patekimo sąlygas, komunikacijas, infrastruktūrą.
Penktadienį vykusiame posėdyje kaltinamojo R.Lipskio apklausa nebuvo baigta, ji bus tęsiama kitame posėdyje, kuri vyks gegužės pabaigoje.
Valstybės saugumo departamentas yra paskelbęs, kad Baltarusijos agentas S.Kurulenka Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus: informaciją jam teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas R.Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Abu šie asmenys yra sulaukę kaltinimų dėl šnipinėjimo ir dabar teisiami.
R.Lipskio byloje teismui perduoti septyni bylos tomai, juose yra 1,3 tūkst. dokumentų ir 26 laikmenos su įvairiais vaizdo bei garso įrašais.
Kaip yra sakęs buvęs Valstybės saugumo vadovas Gediminas Grina, visa žvalgybos operacija demaskuojant R.Lipskį truko daugiau kaip trejus metus. Jis nekomentavo, kiek medžiagos įtariamasis spėjo perduoti Baltarusijai, argumentuodamas, jog „mes negalime leisti žinoti, ką mes žinome“.
Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Baltarusija gauta informacija dalijosi ir su Rusija.
Prokurorai atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, kai gruodžio pabaigoje dėl įtarimų šnipinėjimu buvo sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose karys.
Pirmadienį pranešta, kad sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Rusijos pilietis N.F. 1977 metais gimęs įtariamasis suimtas trims mėnesiams.
Suimtas asmuo buvo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.