Šalia sprogusios elektrinės gyvenantys žmonės buvo evakuoti, o radiacijos atliekomis užteršta 30 kilometrų teritorija tapo negyvenama, draudžiama zona.
Nepaisant to maždaug 7 tūkst. lietuvių, tuo metu buvę SSRS kariuomenės rezerve, buvo išvežti į tragedijos vietą likviduoti jos padarinių – atlikti įvairius statybos, valymo darbus.
Kaip dabar pasakoja jie patys, tuo metu jie nežinojo nei kur atsidūrė, nei kaip jie kenkia savo sveikatai, nei kas jų laukia vėliau.
Maža to, milžiniška grėsmė sveikatai buvo sukelta kone visiems europiečiams. Radioaktyviosiomis atliekomis buvo užteršta daugiau nei 160 000 kvadratinių kilometrų teritorija, o radioaktyviųjų dalelių debesis nuplaukė per visą Europą.
Baisiausia dar laukia – ligos prasidės dabar
Pirmadienį Seime vyko Černobylio atominės elektrinės avarijos 29-ųjų metinių minėjimas, kuriame buvo pagerbti nusipelnę lietuviai.
Jame dalyvavo ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Vilniaus krašto černobyliečių sąjungos „Radiati“ valdybos narė, černobyliečių fondo „Mūsų krantas“ moterų skyriaus sekretorė Daina Kristinavičienė.
DELFI moteris sakė norinti perspėti visus lietuvius – baisiausia dar laukia.
„Stebint Japonijos patirtį, Hiroshimos ir Nagasakio atvejį, matome, kas laukia mūsų ir mūsų vaikų. Realybė tokia – jauni žmonės tuokiasi ir tikrai nežiūri į faktorius, kad bus tas ir anas. Jie myli, gimdo vaikus – tai yra normalu. Bet kas bus? Bene visi Černobylyje buvusių vyrų vaikai serga mažakraujyste, turi problemų su kaulais, skydliauke, miego sutrikimų. Deja, tos pačios ligos persekioja ir černobyliečius. Jie viską perdavė savo vaikams. Su širdimi, meile, bet perdavė ir ligas. Ligos persidavė ne tik buvusiems Černobylyje, visai Lietuvai. Radioaktyvus debesis praėjo per visą Lietuvą, todėl pasekmių sulauksime visi“, – įspėjo ji.
Problemos – anūkams
Jai pritarė ir konferencijoje dalyvavęs buvęs Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas (nuo 1990 iki 1999 m. balandžio) Rimantas Kutra. Anot jo, Černobylio katastrofos padarinius pradėsime matyti tik dabar.
„Radiacijos poveikio pasekmės dažniausia persiduoda į antrą kartą. Tai reiškia, kad didžiausios sveikatos problemos Lietuvoje dar tik kils. Sveikatos problemų turės anūkai, vaikai, kurie gimė tėvams, kurie buvo pradėti po jų tėvų dalyvavimo Černobylio avarijos padarinių likvidavime. Galimi išsigimimai, vėžiniai susirgimai... Bet aš labai tikiuosi, kad mūsų žmonės, kurie patyrė radiacijos poveikį, nepatyrė jo tiek, kad tai galėtų turėti įtakos genetikai. Patirtos radiacijos dozės buvo nedidelės, tačiau negalime to sumenkinti“, – perspėjo jis.
R. Kutra pripažino, kad radioaktyviais nuklidais buvo užterštos milžiniškos teritorijos. Anot jo, neįmanoma prognozuoti, koks nuklidų derinys kiekvienam žmogui pakliuvo, tad neįmanoma ir tiksliai pasakyti, kokios ligos lietuvių dar laukia, nors faktas, kad laukia.
„Tikrąją tiesą parodys laikas. Ne paslaptis, kad daug buvusių Černobylyje apsisprendė neturėti vaikų. Tačiau radiacijos poveikį patyrė bene visi lietuviai, neaišku, kaip tai atsilieps. Tik galiu pasakyti, kad buvusius Černobylyje kankina visos tos pačios problemos, kaip ir kitus, tik daug dažniau. Greičiausiai taip yra dėl nusilpusio imuniteto. Ne maža dalis černobyliečių skundžiasi vėžiniais susirgimais, turi psichologinių problemų, yra linkę į savižudybę“, – pastebėjo R. Kutra.
Vyrui – vėžys, dukroms – kraujotakos problemos
Pati D. Kristinavičienė – černobyliečio žmona ir jo dukrų motina. Netrukus po grįžimo iš avarijos vietos jos vyras susirgo vėžiu, sveikatos problemos kankina ir jos dukras, nors vyriausiai iš jų – vos 24.
„Deja, mūsų su vyru keliai išsiskyrė po ilgo gyvenimo kartu. Labai stengiausi jam padėti. Jis sirgo vyrų krūtų vėžiu, buvo operuotas. Realybė tokia, kad daugumai černobyliečių yra įteigta, kad alkoholis – vaistas. Dėl to vėliau labai kenčia šeimos, vaikai. Mums teko išsiskirti, nors iki šiol jam padedu.
Mano vyriausiai dukrai šiuo metu – 24. Ji gyvena Anglijoje, deja, jau 9 mėn. turi nedarbingumą. Dirbti negali, nes prasidėjo sveikatos problemos, kurios faktiškai yra susijusios su Černobyliu. Jai prasidėjo kraujagyslių ligos, kita duktė pasidarė perdėtai jautri. Pastebėjau, kad bene visi Černobylyje buvusių vyrų vaikai yra labai jautrūs, nors aktyvūs ir protingi“, – patikino ji.
Važiavo prievarta, dėl potyrių miršta šimtai
Konferenciją organizavusi Seimo narė Dangutė Mikutienė tik patvirtino, kad, kaip apytikriai skaičiuojama, 3000 asmenų (apie 800 jau mirė) suteikta sąsaja (mirtis, ligos atsiradimas ar jos paūmėjimas) su avarijos likvidavimo darbais Černobylyje.
„Išvykstantiems vyrams nebuvo aiškinama, kodėl jie naktį skubiai vežami į, taip vadinamus, karinius mokymus. Kiekvienas iš jų turėjo skirtingą gyvenimo istoriją, buvo atitraukti nuo tiesioginių darbų, palikę ką tik gimusius kūdikius, slaugomus tėvus, kai kurie iš jų po sunkios ligos ką tik buvo grįžę iš ligoninės – visi buvo sodinami į vagonus. Jiems prieš 29 metus buvo lemta savo sveikatos kaina apginti Lietuvą, Pabaltijo valstybes, Europą nuo skaudžių radiacijos pasekmių. Dėl uždaros ir neteisingos sovietinės valstybės vadovų politikos daug faktų liko nuslėpta, žmonės laiku nebuvo informuoti apie slenkančius radioaktyvius debesis, tad laiku imantis profilaktinių ir apsauginių priemonių daugelio skaudžių atvejų buvo galima išvengti“, – įsitikinusi ji.
Deja, to padaryti nepavyko. Maža to, anot D. Mikutienės, vis dar nėra tinkamai pasirūpinta ir tolesniu lietuvių likimu, jei tokia tragedija – branduolinė katastrofa – pasikartotų.
Skundžiasi nepakankama pagalba
Savo ruožtu černobyliečių fondo „Mūsų krantas“ viceprezidentas Gediminas Rimdeika sakė, kad daugelis grįžę iš Černobylio pradėjo skųstis ryškiai pablogėjusia sveikata.
„Černobylyje nesuvaldytas vadinamasis „taikus atomas“ atnešė dešimtis tūkstančių mirčių, šimtus tūkstančių nelaimių šeimose, paliko radiacija užkrėstas didžiules teritorijas. Dalis Lietuvos taip pat buvo užkrėsta radioaktyviam debesiui praslinkus virš mūsų teritorijos į Švediją, o, pasikeitus vėjo krypčiai, sugrįžo atgal. Černobylio avarijos likvidavimo darbams buvo išvežta 7 tūkst. 25-40 m. vyrų. Deja, daugelis iš jų sugrįžę pradėjo skųstis ryškiai pablogėjusia sveikata“, – patikino jis.
Jis apgailestavo, kad 2010 m. buvo uždarytas Černobylio medicinos centras. Anot G. Rimdeikos, po šio veiksmo „nebeliko koordinuoto černobyliečių medicininio stebėjimo“.
„Šiandien Lietuvos černobyliečiai su pavydu gali stebėti, kaip sėkmingai tokia sistema veikia kaimyninėje Latvijoje, kaip nukentėjusiais – hibakušomis – rūpinamasi Japonijoje“, – apgailestavo jis.
Perspėjo nepervertinti atominių elektrinių naudos
Anot G. Rimdeikos, būtina išmokti ir tinkamai išanalizuoti tragedijos pasekmes. Jis patikino abejojantis, ar teisingas ir vienintelis kelias toliau pervertinti atominių elektrinių naudą.
„Italija, JAV jau atsisakė statyti naujas atomines elektrines, Vokietija numatė iki 2022 m. uždaryti visus veikiančius 17 reaktorių. Šimtaprocentiniai saugių atominių elektrinių technologijų nėra, tai patvirtino ir įvykiai Fukušimos atominėje elektrinėje. Tik racionaliai apgalvotas ir tinkamai tenkinamas didėjantis energijos poreikis suteiks saugumą ir komfortą žmogui ir aplinkai“, – įsitikinęs jis.
Pirmadienį taip pat buvo pasirašyta sutartis su Lietuvos darbo biržos vadovu Vidu Šlekaičiu, kurios pagrindu, žadama, bus padėta lengviau įsidarbinti černobyliečiams.
DELFI primena, kad sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Žmonės Černobylyje buvo apšvitinti 90 kartų daugiau, nei sprogus bombai Hirošimos mieste Japonijoje.
Įvairiais skaičiavimais, dėl priežasčių, susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkstančių žmonių, 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos skydliaukės vėžys padažnėjo dešimčia kartų.
Dabar reaktorius užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio 30 km zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Toje zonoje pakaitomis dirba apie 3000 įvairių specialistų ir mokslininkų.