Balandžio 1-osios rytą jai buvo pranešta apie motinos mirtį. Moteris velionę rado paguldytą vežimėlyje su ratukais vadinamajame sanitariniame kambaryje, šalia vonios ir atidengto klozeto, tarp kibirų, šepečių, skudurų, basonų, antelių, čiužinių. Po patalpą zujo savo darbo įrankių ateinančios pasiimti valytojos.
Žvakę uždegusiems mirusiosios artimiesiems ją laikyti teko rankoje, nes tiesiog nebuvo kur pastatyti. Šokiruota R. Leching pareikalavo personalo nedelsiant vežti velionę į Patologijos skyrių. Iš ten mirusiąją paėmė ritualinių paslaugų įmonė, kurios paslaugų paprašė ponia Regina.
„Buvau priblokšta tokios nepagarbos mirusiam žmogui. Mano 92 metų motina, dorai nugyvenusi gyvenimą, nenusipelnė po mirties gulėti tualete“, – piktinosi R. Leching.
Patalpą nufotografavo
Senjorė ligoninėje buvo gydoma pustrečios savaitės. R. Leching tik geriausiais žodžiais atsiliepia apie Vidaus ligų antrojo skyriaus, kuriam vadovauja gydytoja Daiva Kemeklienė, personalą. Pasak ponios Reginos, medikai labai rūpinosi jos motina, visada buvo malonūs ir su paciente, ir su jos artimaisiais.
Ji nekaltina skyriaus darbuotojų, kad šie velionę nuvežė į sandėliuku paverstą kambarį.
„Kokias sąlygas jie turi, tokiomis ir dirba. Gėda turėtų būti ligoninės administracijai. Jos vadovai daug dėmesio skiria įstaigos reprezentacijai, tačiau jų požiūris į į mirusiuosius, manau, daug ką pasako apie įstaigą“, – kalbėjo R. Leching.
Moteris guodžiasi bent tuo, kad jos mirusiai motinai neteko ilgai gulėti tarp skudurų ir šepečių. Žinios apie jos mirtį ponia Regina sulaukė apie pusę septynių. Keliolika kilometrų nuo Panevėžio gyvenanti moteris jau po gero pusvalandžio atskubėjo į ligoninę.
Iš palatos kaimynių dukra sužinojo, kad motinai mirus darbuotojai pasirūpino uždegti žvakutę, sudėjo kaip dera rankas, uždengė ir netrukus išvežė.
R. Leching žino, kad gydymo įstaigose galiojanti tvarka reikalauja mirusiuosius skyriuje laikyti dvi valandas, paskui jie pervežami į Patologijos skyrių, kuriame yra šaldytuvai.
Medikai stengiasi mirusius ligonius nelaikyti palatoje, jeigu joje yra kitų pacientų. Velionis pervežamas į tuščią palatą, jei tokios nėra – į kitą patalpą.
„Jeigu savo akimis nebūčiau mačiusi motinos palaikų vadinamajame sanitariniame kambaryje, nebūčiau patikėjusi, kad su mirusiaisiais gali būti taip nepagarbiai elgiamasi. Pasirodo, jų vieta šalia klozeto, kibirų, skudurų ir basonų“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė R. Leching.
Velionės giminės nufotografavo patalpą, kad nebūtų apkaltinti perdėjimu.
R. Leching nemano, kad mirusieji tas dvi valandas turi būti laikomi prašmatniai įrengtose patalpose su minkštasuoliais jų artimiesiems. Pasak jos, tereikia nedidelio tvarkingo kambarėlio.
Skyrius dar neremontuotas
Vidaus ligų antrojo skyriaus vedėja D. Kemeklienė atsisakė komentuoti situaciją, motyvuodama, kad tai gali daryti tik ligoninės viešųjų ryšių atstovas.
„Skyrius dar neremontuotas. Sąlygos tokios, kokios yra“, – tepasakė ji.
Ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vadovas Algirdas Žemaitaitis nenorėjo patikėti, kad su mirusiaisiais gali būti elgiamasi nepagarbiai, kad jie laikomi tarp kibirų ir skudurų. Jis pažadėjo išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis Vidaus ligų antrajame skyriuje laikomi velioniai.
Pasak A. Žemaitaičio, kadangi mirusiuosius skyriuje privalu laikyti dvi valandas, jie kurį laiką, kol tvarkomi dokumentai, lieka palatoje, paskui pervežami į kitas laisvas patalpas, kokias skyrius turi. Tam naudojami ir vadinamieji sanitariniai kambariai.
Pasak gydytojo, jie skirti ne personalui, o ligoniams. Skyriuose, kurie dar neremontuoti, nėra įrengta atskirų dušų. Tad šiuose kambariuose ligoniai maudosi.
Valytojos savo darbo įrankiams susidėti esą turi atskirus kambarėlius, juose vežimėlis su mirusiuoju netelpa.
A. Žemaitaičio teigimu, geriausios sąlygos mirusiuosius laikyti yra Intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame žmonės dažniausiai ir miršta. Jis suremontuotas ir čia įrengta atskira patalpa mirusiesiems, kol jie bus pervežti į Patologijos skyrių.
Čia šaldytuvuose yra devynios vietos. Tiek ligoninei pakanka. Šaldytuve nemokamai palaikai laikomi iki keturių parų.
Per Patologijos skyriaus vedėjo Daliaus Baltušniko dešimties metų šiame skyriuje darbo praktiką pasitaikė tik vienas kitas atvejis, kad mirusiojo per tą laiką nepasiėmė giminės.
Ligoninės Infekcinių ligų korpuse Ramygalos gatvėje velionis dvi valandas laikomas atskiroje, specialiai tam skirtoje patalpoje.
Slaugos ligoninės neturi lavoninių
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė patikino, kad įstaiga neprivalo turėti lavoninės ar patalpos, kurioje būtų galima mirusiuosius laikyti ilgiau. Iki remonto ligoninėje buvo patalpa, kurioje tas porą valandų ar kiek ilgiau, jeigu paprašydavo artimieji, buvo laikomi mirusieji.
Slaugos ligoninėje vykstant remonto darbams mirusių pacientų artimieji jų kūnus dažniausiai pasiima tiesiai iš palatos per porą valandų.
Ligoninės direktorė V. Grigienė yra sakiusi, kad ir po kapitalinio remonto ligoninėje į mažą lavoninę panašios patalpos nebus, nebent bus įrengta atskira nedidelė palata.
Šiemet renovuotoje Naujamiesčio ligoninėje taip pat nėra lavoninės, tik nedidelė nešildoma patalpa, kurioje mirusysis gali būti laikomas iki kelių valandų.
Ligoninės vyriausioji gydytoja Nijolė Ulienė sakė, kad palatoje velionis laikomas ne ilgiau kaip dvi valandas. Jeigu artimieji nespėja kūno per tą laiką pasiimti, jis perkeliamas į minėtą patalpą.
Ramygalos Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje mirusiuosius giminės taip pat pasiima iš palatos. Pasak ligoninės vadovės Irenos Laucienės, velionis yra atitveriamas širma.
Prireikus mirusieji laikinai išvežami į ligoninėje esančią koplytėlę, sujungta su poilsio kambariu. Nuo jo rateliai su velioniu atskiriami širma.
„Ligoninės kieme anksčiau turėjome specialią patalpą velioniams laikyti, tačiau bėgant laikui ji sugriuvo“, – pasakojo gydytoja.
I. Laucienės teigimu, dabar žmonės stengiasi mirusius artimuosius kuo greičiau pasiimti, tad didesnių problemų dėl jų laikymo nekyla.