Vienas svarbesnių siūlymų, teikiamų krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, NSGK vadovo Artūro Paulausko ir kelių kitų parlamentarų – tai, kad iš įstatymo siūloma braukti nuostatą, pagal kurią šaukimo gali sulaukti ir aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų.
Šiam punktui NSGK pritarė be didesnių diskusijų. Jei tokiai nuostatai pritars ir Seimas, vyresni nei 26 metų vyrai į kariuomenę eiti galės kaip savanoriai, bet šaukimų nesulauks.
Svarstant tolesnius pakeitimus, prieita prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlymo – ji siūlo privalomąją karo tarnybą sutrumpinti vos iki 3 mėnesių. Iki 2008 m. šauktiniai kariuomenėje praleisdavo po 12 mėnesių, dabar šauktiniai tarnaus po 9. R. Tamašunienės siūlymui NSGK nepritarė.
Bandė išbraukti „loteriją“ su kompiuteriu – nepavyko
Būrys Seimo narių siūlė atsisakyti „loterijos“ su kompiuteriu, kurią siūloma įvesti atrenkant karo prievolininkus.
„Skaitliukus dar įveskit“, - ironizavo NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas. Vėliau buvęs NSGK vadovas dar pridūrė, kad jeigu ne kompiuteriu, šauktinių atranką galėtų vykdyti „Teleloto“.
Krašto apsaugos ministras J. Olekas argumentavo, kad automatizuota atsitiktinė šauktinių parinkimo tvarka panaikintų abejones dėl kokio nors šauktinių atrankos neobjektyvumo.
„Panašiai daro danai. Ir jie lieka patenkinti“, - teigė ministras.
Jis patikino, kad jau paruošta ir programa, kuria bus naudojamasi – esą beveik pasirengta jos demonstracijai.
Siūlymui atsisakyti „kompiuterinės loterijos“ NSGK nepritarė.
Na, o siūlymui į karo tarnybą nekviesti asmenų, kurie yra „pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusiems laisvės atėmimo bausmę“, Seimo komitetas pritarė be didesnių dvejonių.
Daugiau laisvės santykiuose su bankais
Vienas svarbesnių klausimų – dėl būsto kreditus turinčių šauktinių. Pasiūlyta įstatyme nustatyti tris variantus, kaip šauktiniams būtų galima atidėti palūkanų mokėjimą.
Vis dėlto NSGK nariams kilo abejonių dėl to, kad palūkanų mokėjimo atidėjimo būdas būtų parenkamas šalių susitarimu.
„Stiprioji šalis visada yra bankas“, - konstatavo A. Anušauskas. Jam pritarė ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, teikęs ne vieną pasiūlymą dėl šauktinių ir bankų finansinių santykių reglamentavimo.
Po trumpos diskusijos NSGK nutarė, kad palūkanų atidėjimo būdas turėtų būti parenkamas ne šalių susitarimu, o „karo prievolininko pasirinkimu“. Taip šauktiniams suteikiama daugiau laisvės sprendžiant savo finansinius klausimus.
NSGK taip pat svarstė siūlymus dėl kaupiamosios išmokos aukštojo mokslo nebaigusiems šauktiniams, kurią esą būtų galima panaudoti ir studijų apmokėjimui, ir, pavyzdžiui, savo verslo sukūrimui. A. Paulausko pateiktais skaičiavimais, vienam gerai tarnavusiam šauktiniui tektų apie 3300 eurų, savanoriškai į karinę tarnybą atėjusiam jaunam vyrui – jau apie 3700 eurų.
Skaičiuojama, kad tokios išlaidos per metus sudarytų apie milijoną eurų. NSGK tokiai koncepcijai pritarė.
NSGK taip pat pritarė J. Oleko siūlymui reglamentuoti šauktinių karių apmokėjimą, gerokai pakeliant anksčiau galiojusias sumas. Labai gerai įvertintiems kariams siūloma skirti 4 bazinių socialinių išmokų dydžio užmokestį, gerai įvertintiems šauktiniams – 3, likusiems – 2. Savo noru į tarnybą atėjusiems kariams siūloma minėtas išmokas taikyti padidinant jas dar 25 proc.
Įsidarbinimas ar „įsidarbinimas“ nepadės
Prie Liberalų sąjūdžio neseniai prisidėjęs buvęs „tvarkietis“ Andrius Mazuronis pasiūlė nustatyti, kad po savanorių pirmiausiai būtų kviečiami nesimokantys ir nedirbantys šauktinio amžiaus vyrai.
Krašto apsaugos ministras siūlymui nepritarė – esą tai sudarytų daug landų, kurios leistų išsisukti nuo karo tarnybos imituojant darbo santykius.
„Aš užsirašiau pas valstietį kaupti morkas – tai aš jau turiu būti nešaukiamas?“ - retoriškai klausė J. Olekas.
NSGK pirmininkas A. Paulauskas taip pat nepritarė A. Mazuronio siūlymui, pabrėždamas, kad tarnyba kariuomenėje „nėra bausmė“.
Liberalo siūlymo atmetimui NSGK pritarė aiškia dauguma.
Siūlymui leisti „išsipirkti“ nepritarta
Seimo narys Domas Petrulis pasiūlė nustatyti, kad karo tarnyba būtų atidedama „pašauktiems atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims, sumokėjusiems į valstybės biudžetą karo prievolininko atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos įmoką“.
„Kas turi pinigų, tas netarnauja“, - siūlymą apibendrino A. Paulauskas.
„Viduramžiais taip buvo“, - pridūrė A. Anušauskas.
D. Petrulio siūlymas atmestas be didesnių diskusijų.
Kalbėta ir apie merginų įtraukimą į karo prievolininkų gretas. Vis dėlto NSGK nariai vieningai sutarė, kad šiam klausimui dar ne laikas.