Pagal VRM siūlomą mechanizmą, biudžetininkams kitąmet būtų išmokama 10 proc. viso per ekonominę krizę sumažinto darbo užmokesčio, nuo 2017 metų iki 2019 metų - po 30 procentų. Atvejais, kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ši suma būtų išmokama visa iki 2016 metų pabaigos. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų išmokama paveldėtojams.
Finansų ministerijos skaičiavimais, visoms šioms kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 121 mln. eurų. Siūloma, kad penktadalį (5 proc. kiekvienais metais) šių lėšų savo biudžetuose rastų institucijos ir įstaigos, o likusi dalis būtų skiriama papildomai iš valstybės biudžeto lėšų.
Prarastą darbo užmokestį ketinama kompensuoti, nes Konstitucinis Teismas (KT) prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažino neproporcingą atlyginimo mažinimą. Pasak KT, per krizę mažinant atlyginimus neturėjo būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos. Teismas įpareigojo valstybę sukurti mechanizmą, pagal kurį biudžetininkams „nupjautos“ atlyginimų dalys būtų kompensuotos.
Buvusios dešiniųjų vyriausybės ministrai kritikavo šį nutarimą, teigdami, kad dėl solidarumo daugiau uždirbančiųjų atlyginimus teisinga mažinti proporcingai labiau nei gaunančių mažesnes algas.
Atsižvelgiant į šį KT nutarimą, nuo 2013-ųjų spalio į prieškrizinį lygį grąžintas darbo užmokestis daliai valstybės tarnautojų - teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams. Nuo praėjusių metų pradžios taip pat padidinti Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai, didėjo ir kai kurių valstybės pareigūnų - kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų - algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimai.
Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė BNS teigė darbo užmokesčio kompensacijų nebesitikėjusi.
„Labai geras dalykas. Iš tikro labai reikėtų sveikinti ir džiaugtis, kad toks dalykas būtų ir kad grąžintų tai, ko ana Vyriausybė neatidavė. Viskas buvo taip užtempta, mes jau net nebesitikėjome, kad gali būti iš Vyriausybės pusės tokie pasiūlymai. Iš tikro labai sveikintina“, - BNS sakė I. Petraitienė.
Buvusi centro dešinės Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai dėl pasaulinės krizės šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.