Ketvirtadienį VII Kauno tvirtovės forte vyko fortais besidominčių istorikų ir naujosios miesto tarybos atstovų susitikimas, kuriame būsimoji miesto valdžia supažindinta su Kauno tvirtovės problematika, aptarti galimi būsimi darbai.
Kaip BNS sakė susitikime dalyvavęs visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius tarybos narys Povilas Mačiulis, aptartas trijų pagrindinių darbų planas, jam pritarė visi susitikime dalyvavę miesto politikai.
„Artimiausi planai yra tokie: iš karto po pirmojo tarybos posėdžio, po inauguracijos siekti – tai galbūt užtruks ir ilgėliau – kad visi mieste esantys fortai būtų miesto turto balanse ir miestas, norėdamas įgyvendinti kiekvieno atskiro forto idėjas, galėtų disponuoti tuo turtu. (...) Antras dalykas, siekti, kad fortai taptų atviri. Kaip mes gražiai bekalbėtume apie fortus, dalis jų iki šiol yra nepasiekiami. (...) Trečias dalykas, kurį būtinai reikia padaryti – paskirti atsakingus asmenis už visą fortifikavimo sistemą mieste: savivaldybėje ar organizacijoje prie savivaldybės turi būti kažkokie žmonės, kurie galėtų dėlioti ilgalaikę strategiją ir kasmetinius planus“, – teigė P.Mačiulis.
VII fortą valdančios viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas po susitikimo sakė teigiamai vertinantis tarybos narių požiūrį į fortus.
„Esminis skirtumas tarp buvusios valdžios ir esamos yra galbūt tas, kad anksčiau buvo kalbama, jog fortus būtinai reikia per Turto banką privatizuoti, surasti jiems naujus šeimininkus, ir tai yra vienintelis įmanomas kelias vardan jų ateities, nes miestas neturi ir niekada neturės tiek pinigų, kad juos sutvarkytų savarankiškai. Dabartinė valdžia sako, kad miesto turtas turi priklausyti miestui“, – kalbėjo V.Orlovas.
Jis pabrėžė, kad naujajai tarybai šiuo ir panašiais klausimais dar teks įtikinti administraciją, kuri atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant tokių objektų likimo ir finansavimo klausimus.
Diskutuota apie VI fortą, kuriame savivaldybė planuoja įrengti muziejų. Pasak V.Orlovo, taip pat svarbu, kad fortai atsidurtų strateginiuose miesto dokumentuose, kuriuose dabar minimi tik tarp kitko.
„Žvelgiame pakankamai atsargiai - matysime, kaip seksis. Optimizmo irgi yra, yra įvairių idėjų, kurias norėtųsi realizuoti, bet jos bus įmanomos tik su labai rimtu miesto valdžios pritarimu ir su pakankamai rimtu jų darbu su ministerijomis ir Vyriausybe“, – apibendrino V.Orlovas.
Kauno tvirtovės fortai pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu.