Kaip pirmadienį rašo „Verslo žinios“, tokia padėtis susidarė tose savivaldybėse, kur miesto ar rajono vadovas priklauso vienam politiniam sparnui, o taryboje daugumą sudaro jo politiniai priešininkai. Dėl šios priežasties po padidinamuoju stiklu atsidūrė Kėdainiai, Šiaulių miestas, Jurbarkas, Širvintos bei Kaunas. Ekspertų teigimu, bent keliose savivaldybėse gali kilti tiesioginių Vyriausybės valdymo įvedimo ir pirmalaikių rinkimų grėsmė.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Valentino Bukausko teigimu, pagal galiojančios įstatymus naujai išrinktam merui susitarti su savivaldybės tarybos dauguma dėl vicemerų ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo duodami du mėnesiai nuo kadencijos pradžios.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo įgaliojimų.
Tiesioginis valdymas gali būti įvedamas, jeigu savivaldos institucijos savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką; teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nuolat pažeidinėja įstatymus; taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per šiame įstatyme nustatytą laiką arba tris kartus nesusirenka į mero šaukiamą posėdį; meras ir taryba nesilaiko įstatymo 9 straipsnio trečiosios dalies nuostatų.
Siūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išvadas dėl tokio siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas.
Seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
Tiesioginį savivaldybės valdymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
DELFI primena, kad pirmieji Lietuvos istorijoje tiesioginių merų rinkimai įvyko kovo 15 d. Kėdainių rajono mero postą tuomet iškovojo Saulius Grinkevičius, priklausantis Lietuvos laisvės sąjungai. Čia netikėtai antrajame ture pralaimėjo favorite laikyta Darbo partijos atstovė Nijolė Naujokienė. Darbo partijos tvirtove laikyti Kėdainiai nusisuko nuo šios politinės jėgos.
Šiauliuose mero kėdė atiteko Artūrui Visockui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui. Jurbarko rajonui vadovaus save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius.
Širvintų mere per antrąjį turą buvo išrinkta „darbietė“ Živilė Pinskuvienė . Jai rinkimus pralaimėjo socialdemokratas Andrius Jozonis. Tiesa, rinkimų rezultatai Širvintose Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pripažinti negaliojančiais. Vykstant merų rinkimų antrajam turui, Širvintose galimai buvo papirkta apie 50 rinkėjų, siekiant, kad jie balsuotų už Darbo partijos kandidatę. Dviem asmenims yra pareikšti įtarimai dėl rinkėjų papirkinėjimo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Kauno mieste mero kėdę iškovojo „Vieningojo Kauno“ atstovas Visvaldas Matijošaitis. Prieš tai net septynerius metus Kauno miesto meras buvo konservatorius Andrius Kupčinskas.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (33)