Prielaidos tokiems svarstymams radosi po 2015 m. savivaldos rinkimų: Liberalų sąjūdis stipriai praplėtė rėmėjų ratą ir beveik susilygino su konservatoriais, socialdemokratai liko populiariausia partija kairėje spektro pusėje, nugalėjusi Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“.
Ko siekiama?
Tokia koalicija išties gali susiformuoti, nes Liberalų sąjūdis nėra kraštutinė dešinioji partija – veikiau centro dešinioji su galimybe migruoti į centrą. Bet patys socialdemokratai kol kas atsargūs ir teigia, kad viską parodys būsimų Seimo rinkimų rezultatai, nors pripažįsta: su liberalais darbą įsivaizduotų, su konservatoriais – niekada.
„Kalbėti apie tai dar per anksti, viską lems rinkimai. Mes kol kas atsargūs, niekas nežino, ar liberalai išsilaikys taip aukštai. Pagal mano prognozes ir mūsų reitingai turėtų pakristi apklausose dėl šauktinių ir dėl darbo santykių“, - sakė vienas pavardės neįvardinti prašęs socialdemokratas.
Jo teigimu, šiuo metu kalbas apie galimą darbą su liberalais – dabar ar ateityje – socdemai išnaudoja viešųjų ryšių tikslais, norėdami parodyti bruzdantiems darbiečiams ir tvarkiečiams, kad jie koalicijoje gali būti pakeičiami.
Kaip žinoma, po Darbo partijai bei „Tvarkai ir teisingumui“ nesėkmingų savivaldos rinkimų rezultatų pasigirdo kalbų, kad šioms partijoms prieš rinkimus geriau būtų dirbti opozicijoje – kritikuojant valdžią lengviau įtikinti rinkėjus.
Šiuo metu valdančią koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.
2015 m. savivaldos rinkimuose už socialdemokratus balsavo 209 tūkst. rinkėjų, už Darbo partiją – 94 tūkst., už „Tvarką ir teisingumą“ – 60 tūkst.
2012 m. Seimo rinkimuose socdemai gavo 251 tūkst. balsų, Darbo partija – 271 tūkst., „Tvarka ir teisingumas“ – 100 tūkst.
„Viskas paprasta – taip norima pagąsdinti Darbo partiją ir susilpninti konservatorius“, - klausiamas apie kalbų dėl darbo su liberalais šaltinį sakė kitas Vilniaus socialdemokratas.
Pašnekovo teigimu, tokios kalbos susijusios su teisingumo ministro, partijos pirmininko pavaduotojo Juozo Bernatonio pavarde.
Dar vienas šios partijos atstovas nurodė, jog kalbų šaltinis – Prezidentūra: esą po rinkimų modeliuojama tam tikra vaivorykštės koalicija. Tokie svarstymai, pasak pašnekovo, pagrįsti prielaida, kad konservatoriai dar nebus sustiprėję, darbiečiai bus žlugę, esą atsigauti gali tik „Tvarka ir teisingumas“, stiprėti turėtų ir puteikininkų tipo judėjimai.
Tačiau socialdemokratų darbas su liberalais nebūtų toks nenatūralus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Liberalų rinkėjai, kurie nėra ypatingai liberalūs
„Jie yra šiek tiek ekonomikoje liberalesni, bet tikrai nedaug. Lietuvos rinkėjų nuostatos ekonominiais klausimais Lietuvoje apskritai nėra nuoseklios. Paprastai kalbant yra nemažai žmonių, kurie nori didesnio valstybės įsikišimo, didesnio perskirstymo, bet ir mažesnių mokesčių. Bet kai žiūrime į liberalų rinkėjus, tai jie mažiau pasisako, kad turi būti perskirstytas turtas iš turtingiausių mažiau turtingiems, mažiau remia kainų reguliavimą. Bet nėra taip, kad tie požymiai dominuotų visame elektorate, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apskritai žmonės linkę norėti, jog valstybė reguliuotų kainas, mažintų nelygybę. Tiesiog liberalų rinkėjai tam pritaria mažiau“, - sakė M. Jastramskis.
Pasak politologo, įmonių privatizavimo klausimais liberalų rinkėjai, kaip ir didžioji visuomenės dauguma, nenori, kad valstybė užsiimtų privatizacija. Taip nutiko dėl to, kad Lietuvoje valstybinių įmonių ir turto privatizavimas buvo sukompromituotas.
„Kalbant apie vertybes, nėra beveik nieko, kad galėtum išskirti liberalų rinkėjus. Gal tik tiek, kad liberalų rinkėjai mažiau pritaria teiginiui, jog auginant vaikus reikia remtis autoritetu. Šiek tiek mažiau akcentas dedamas ties tradicine šeima. Kalbant apie homoseksualumą ir mažumas – jie irgi šiek tiek išsiskiria, bet ne statistiškai reikšmingai. Taigi to liberalumo šiek tiek yra, bet jis nėra dominuojantis“, - sakė politologas.
M. Jastramskis teigia manantis, kad liberalai per savivaldos rinkimus veikiausiai pritraukė naujų rinkėjų. Remdamasis atliktais ankstesnių rinkimų tyrimais, politologas sako nesutinkantis su nuomonėmis, kad Liberalų sąjūdis maitinasi tik konservatorių elektoratu ar pasipelnė iš Darbo partijos nesėkmės.
Rinkėjai tokią koaliciją suprastų
Klausiamas apie socialdemokratų ir liberalų koaliciją – kiek ji būtų natūrali žvelgiant iš rinkėjų perspektyvos, politologas pabrėžė, kad ideologiniai skirtumai švelnėja visur, vadinasi ir Lietuvoje.
„Aš manau, kad tie žmonės, kurie balsuoja už liberalus, suprastų koaliciją su socialdemokratais, nes liberalai konkurencinėje erdvėje yra arčiau socdemų. Konservatoriai pas mus yra pati dešinė. Tai matosi iš tyrimų: kai klausi apie žmonių simpatijas, kaip jie įsivaizduoja, kas yra kairioji, kas dešinioji partija, liberalai yra labiau į centrą nei konservatoriai. Net politologijos studentai TSPMI liberalus suvokia labiau į centrą nei konservatorius. Tai manau, kad ta koalicija nebūtų nenatūrali“, - sakė politologas.
Tačiau mokslininkas pažymi, kad po ekonominės krizės Lietuvoje susiformavo du blokai: buvusi opozicija (socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai) ir liberalai su konservatoriais.
„Jei vieni mėgsta vieną bloką, tai nelabai – kitą. Bet net tada liberalų vertinimas buvo neutralesnis. Tai yra, žmonės, kurie mėgo socialdemokratus, nebūtinai nemėgo liberalų ar jų lyderio Eligijaus Masiulio. Tas pats iš kitos pusės. Bet socialdemokratų rinkėjai labiau suvoktų bendradarbiavimą su liberalais nei su konservatoriais“, - sakė M. Jastramskis.
Konservatorių nemėgsta
Jei liberalai išlaikytų dabartinį populiarumą ir taip pat sėkmingai pasitiktų 2016 m. Seimo rinkimus, jie taptų pačiu geidžiamiausiu koalicijos partneriu.
Konservatoriams Liberalų sąjūdis iš esmės yra vienintelis galimas partneris, bet iki šiol neužteko net ir jo – po 2008 m. rinkimų daugumai suformuoti prireikė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos. Bet tuomet liberalai buvo silpni ir maži.
Dabar Liberalų sąjūdis užsiaugino raumenis ir kelia grėsmę Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurie patiria lyderystės krizę: diskusijų dėl partijos vadovo ir to, kur partija juda, šioje partijoje nenuslopins nė pirmininko rinkimai.
Socialdemokratams liberalai irgi patogūs – ypač po tokių sudėtingų partnerių kaip Darbo partija ar tvarkiečiai.
M Jastramskis pabrėžia, kad konservatoriai savo ilgamete politika ir politine retorika save įstūmė į kampą ir apsibrėžė kaip grynai dešiniąją politinę jėgą.
„Jeigu esi dešinysis, rinkėjams centre vis tiek būsi tolimesnis nei liberalas ar socialdemokratas. Nežiūrint to, kad rinkėjai negalvoja erdviškai, vis tiek mąstoma, kas patinka, kas nepatinka. O konservatoriai yra partija yra vertinama labiausiai neigiamai, išskyrus Lenkų rinkimų akcija, bet tai kitas klausimas“, - sakė politologas.
A. Sysas: viskas įmanoma
Vienas socdemų lyderių, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas DELFI teigė, jog koalicija su liberalais – tikrai ne iš fantastikos srities.
„Gyvenime ir Lietuvoje įmanoma viskas. Neįmanomų dalykų nebūna“, - šyptelėjo A. Sysas.
Paprašytas palyginti liberalus ir konservatorius, kaip galimus politinius partnerius, socdemas konstatavo, kad liberalai yra „labiau neprieinami“ – bet ideologiškai, o ne pagal faktinę elgseną politinėje arenoje.
„Labiau neprieinami – pagal ideologiją. Matote, ideologiniai dalykai ir realūs dalykai yra labai skirtingi“, - sakė A. Sysas.
Sykiu jis patikino, esą jokių derybų su liberalais socdemai dar nepradėjo. „Ne, tai dar anksti labai“, - teigė A. Sysas.
E. Masiulis atsargiai giria socdemus
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis DELFI teigė nenorįs leistis į didesnius svarstymus dėl kitų metų rinkimų ir jų atspindžio naujos kadencijos Seime.
„Nesinorėtų čia dabar burti. Dar yra per anksti kalbėti, kas bus po pusantrų metų. Aišku, kad centro-dešinės koalicija mums yra aiškesnė, suprantamesnė. Bet neaišku, kokie bus centro-dešinės partijų rezultatai 2016 m. Seimo rinkimuose“, - sakė E. Masiulis.
Pasak jo, dabar liberalai svarbiausiu savo uždaviniu laiko darbą savivaldybėse, kuriose iškovojo galimybę būti valdžioje. Tarp tokių savivaldybių, žinoma, yra ir Vilnius, kur liberalai į koalicijos traukinį sodina ne tik konservatorius, bet ir socdemus. E. Masiulis neslepia – darbas Vilniuje gali turėti įtakos partijos požiūriui į galimą bendradarbiavimą su socdemais Seime.
„Kaip su socialdemokratais mums sektųsi bendradarbiauti, galbūt Vilniaus taryboje susiformavusi valdančioji dauguma bus tam tikras poligonas arba eksperimentas, parodantis, kaip mums sekasi bendradarbiauti su ideologiškai kairiosios pusės partija“, - svarstė pašnekovas.
Sykiu E. Masiulis atsargiai giria socdemus. Paprašytas pakomentuoti ekonominę politiką, kur LSDP ir Liberalų sąjūdis ideologiškai turėtų labiausiai nesutarti, liberalų lyderis nepagailėjo komplimentų.
„Mes matome šiandieną, kad sprendimų, kuriais mes būtume labai ideologiškai kitoje barikadų pusėje, ar progresinių mokesčių įvedimas, ar dar kažkas – mes to nematome ir dabartinės socialdemokratų Vyriausybės. O kalbant apie didesnį darbo santykių lankstumą, tai priešingai – mes tik sveikiname ir palaikysime, jeigu užteks politinės valios“, - teigė E. Masiulis, primindamas pastaruoju metu garsiai linksniuojamą darbo santykių reformą.
Liberalų vedlys nepraleido progos ir priminti, kad naikinant parlamentarų teisinę neliečiamybę pastaruoju metu vieningai balsuoja trijų „ideologinių partijų“ nariai: socdemai, liberalai ir konservatoriai.
A. Guogos svajonė: dauguma be jokių partnerių
Savą ateities viziją turi su Liberalų sąjūdžio vėliava į Europos Parlamentą nužygiavęs Antanas Guoga. Milijonierius DELFI teigė liberalams keliantis daugiau nei ambicingą tikslą – vienvaldę daugumą užtikrinanti 71 vietą kitos kadencijos Seime. Ir dar viena – „dėl visa ko“.
„Tikiuosi, kad liberalams užteks laimėti daugumą. Reikia bandyti laimėti 72 mandatus ir pakeisti Lietuvą. Manau, kad to reikia siekti. Reikia siekti 72, bet 71 užtektų“, - kalbėjo A. Guoga.
Vis dėlto politikas teigė nematantis didelio skirtumo tarp socdemų ir konservatorių – esą dabar šios dvi partijos atrodo labai panašiai.
„Jeigu sąžiningai, tai partijos labai panašiai atrodo dabar. Jeigu pažiūrėti iš šono – daug skirtumų negali įžvelgti“ , - svarstė A. Guoga.
Tiesa, tai ne komplimentas. „Jiems partija aukščiau už Lietuvos interesą kartais. Esminis proveržis Lietuvoje turi įvykti. Partija yra tik instrumentas. O tikslas – klestinti Lietuva“, - savo vizija dalijosi pašnekovas.
Pasak jo, jeigu visi kels tokį tikslą, jam „nebus problemų su bet kuo dirbti“. „Bet jeigu tikslas bus partijos įtaką išsaugoti, postus išsaugoti – Lietuvos žlugimas tęsis toliau“, - pridūrė politikas.
Sykiu europarlamentaras tikina, esą dėlioti ateities koalicijas dar per anksti. „Tik po rinkimų reikėtų svarstyti“, - sakė A. Guoga.
