Pirmadienį Rusijos prezidentas įsakė surengti staigias ginkluotųjų pajėgų kovines pratybas nuo Arkties iki Tolimųjų Rytų ir Ukrainos. Jose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, tūkstančiai karinės technikos, šimtai lėktuvų ir sraigtasparnių, daugiau nei pusšimtis karo laivų, taip pat povandeninių laivų. Matyt, paminėdamas Krymo užgrobimo metines, V. Putinas ten pasiuntė branduolinį ginklą galinčius gabenti strateginius bombonešius, o į Kaliningrado sritį – naikintuvus, bombonešius, sausumos pajėgos sustiprintos „Iskander“ raketų kompleksu. Jo raketos gali pasiekti bet kurį tašką Lietuvoje.
Gruodį, kai Rusija Vakarų karinėje apygardoje paskelbė aukščiausią karinę parengtį, Lietuvos kariuomenėje paskelbta kovinė parengtis. Rusijos manevrus atidžiai stebi NATO ir Lietuvos kariškiai. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad Kaliningrado srityje yra kelis kartus didesnės karinės pajėgos, nei Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kartu sudėjus, tačiau šį kartą Rusijos kariškių manevrai – ne tokie grėsmingi.
„Ne visi dalyvauja pratybose, daugiausiai Baltijos jūros laivynas. Dabar sausumos pajėgų labai didelio aktyvumo nėra“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas.
Lietuvos pašonėje esanti Kaliningrado sritis – labiausiai militarizuota Europos teritorija. Jos žemėlapis mirga nuo karinių bazių. Per pratybas šie pajėgumai dar padidėja.
Gynybos politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Kremlius karinę jėgą išnaudoja kaip kietosios politikos svertą.
„Visuomet ten, kur yra didelė sankaupa žmonių, didelė sankaupa kovinės technikos, dirbtinis aistrų, neapykantos kaimynams kurstymas, kurį mes matome vykdomą Rusijos politikų, yra tik vienas žingsnis iki žmogiškos klaidos arba incidento, kuris tikrai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių“, – įsitikinęs A. Matonis.
Kariškiai nėra linkę viešinti duomenų apie savo pajėgumus. Vasarį Vakarų žiniasklaida išsiaiškino, kad Rusijos karinėse pajėgose yra 766000 karių, 15500 tankų, 3082 lėktuvai. Estijos – 3200 karių, nė vieno tanko, šeši lėktuvai.
Latvijos – 1400 karių, 3 tankai, nė vieno lėktuvo. Lietuva esą turi dešimt lėktuvų, karių, sudėjus kartu profesionalus, samdomus civilius, kariūnus, rezervą, – apie 15000 žmonių.
Tad, Vakarų žiniasklaidos duomenimis, prieš vieną mūsų karį stotų pusšimtis Rusijos karių. Tačiau „Savaitės“ šaltiniai teigia, kad iš esmės Lietuvos kariuomenę sudaro greitojo reagavimo pajėgos, kuriose yra 2500 profesionalų, antra tiek – savanorių rezerve. Tad rezervas yra vos ne perpus mažesnis nei skelbiama oficialiai.
Anksčiau pranešta, kad kai kurie kariuomenės batalionai užpildyti 13–35 procentų. Krašto apsaugos ministras pripažįsta, kad į profesionalus kasmet pasiprašo vos 600–800 vyrų, tirpsta ir kariuomenės rezervas. Taip atsitiko dėl to, kad prieš septynerius metus Seimas nusprendė pertvarkyti 1990 metais sukurtą Lietuvos kariuomenę – atsisakyta šauktinių. Juos turėjo visiškai pakeisti profesionaliai. Tuomet kalbėta, kad gynybos pajėgumai priklauso ne nuo karių skaičiaus, o nuo jų pasiruošimo ir ginkluotės. Tačiau valstybė savo gynybos finansavimą tik karpė. Susigriebta pernai, kai Rusija užgrobė Krymą, iškilo grėsmė ir Baltijos šalims.
Seimas šią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui penkerius metus į privalomąją karo tarnybą šaukti po 3–3,5 tūkst. 19–26 metų jaunuolių. Jie po 9 mėnesių bus perkelti į rezervą, kuris per penkerius metus galėtų padidėti iki 17 tūkst.
Tačiau Seime balsuojant dėl šauktinių grąžinimo vieni tautos išrinktieji aiškino, kad kariuomenė yra tinkamiausia vieta teistiems ir asocialiems asmenims, kiti abejojo, ar apskritai turime gintis.
„Reiktų pasižiūrėti į ilgalaikius bedarbius. Aš manyčiau, kad tai yra rezervas, kuriuo mes galėtumėm papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis – galbūt į jį reikia labai atsargiai pasižiūrėti – tai pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės“, – kalbėjo Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Birutė Vėsaitė.
Tokios parlamentarės kalbos papiktino Lietuvos kariuomenės kūrėjus.
„Tai yra pasityčiojimas iš mūsų kariuomenės. Negi kariuomenė yra kalėjimas? Ar kariuomenė yra pataisos namai? Ar kariuomenė yra ta įstaiga, kuri turi priglausti visus benamius“, – parlamentarės kalbomis stebisi Lietuvos kariuomenės kūrėjas Gasparas Genzbigelis.
Balsuojant susilaikė Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai Juzefas Kvetkovskis, Michalas Mackevičius, Irina Rozova, Aurelija Stancikienė iš „Drąsos kelio“, Darbo partijos narys Sergejus Ursulas. „Prieš“ ranką kėlė Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, „Drąsos kelio“ narys Jonas Varkala ir Mečislovas Zaščiurinskas iš Darbo partijos.
„Aš esu pacifistas, kategoriškai nesutinku su tuo, kad profesionali armija yra priemonė ginti tėvynę“, – sakė M. Zaščiurinskas.
„Lietuvos valstybę turi ginti NATO valstybės, yra 5-asis straipsnis. Kam mes tada įstojome į NATO, kad mus negintų NATO valstybės?“ – kalbėjo Z. Jedinskis.
Kariuomenės kūrėjas sako, kad partijos, kuri dėl Krymo aneksijos kartoja V. Putino argumentus, segi Georgijaus juosteles, nariai neturėtų dalyvauti sprendžiant Lietuvos saugumo klausimus.
„Kodėl jį, ypač prisisegusius tas „kolorado“ juosteles, turi ginti NATO? Ar mums kitos NATO valstybės yra skolingos? Mes džiaukimės, kad esame NATO šeimoje. Bet jeigu mes patys nesiginsime, jeigu mūsų valstybei tai nerūpi ir taip atsainiai į viską žiūrima, ir [sakoma, kad] kažkas kažką turi apginti... Tai yra, manyčiau, nevisaprotiškos mintys“, – teigia G. Genzbigelis.
Šią savaitę Seimas padarė tik pirmus žingsnius įteisinant šauktinių grąžinimą. Dabar būtina tinkamai pasiruošti priimti šauktinius kariuomenės daliniuose.