Saulės užtemimas – tik įžanga: prasideda mistinis laikas

Saulės užtemimas, kurį stebėjome penktadienio vidurdienį, tik įžanga į mistinį laiką, ne mažiau svarbesnis vakaras ir naktis.

Kaip DELFI pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka, prasidėjo lygiadienis, kuris ypatingas ne tik lietuviams, bet ir kitoms kultūroms. Šiemet jis dar įdomesnis nei bet kada.

„Saulės užtemimas – retas reiškinys. Kaip pasakė vienas anglų astronomas, kai saulė užtemsta, protas pašviesėja. Ir iš tiesų, šio penktadienio įvykiai verčia mus pagalvoti apie Visatos struktūrą, Saulės sistemą ir Žemę, kurios dieną šiandien minime ir kuri sutampa su lygiadieniu“, – sakė etnologas.

Pasak prof. L. Klimkos, tikrasis pavasario lygiadienis Lietuvoje prasidės rytoj, 0 val. 47 min. Pati šventė – lyg perskilusi į dvi dalis: kovo 19-ąją minėtas Pempines, kurios dar vadinamos merginų diena, krikščioniškais laikais sutapatinta su Juozapinėmis, ir itin reikšmingą šventę, kurią minėsime kovo 25 dieną – Gandrines.

Galimybė išsiaiškinti, ar sutiksi porą, kaip seksis šiais metais

Pasirodo, pargrįžtantys gandrai – ne menkesnis pretekstas žiūrėti į dangų, nei užtemusi saulė. Pagal tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis pamatai gandrą, gali spręsti, ar sukursi šeimą, kaip seksis tais metais.

„Vaisingumo ritualai svarbesni per Užgavėnias, kai svarbu išvirtus iš rogių ant sniego pasivolioti ir panašiai. Pavasarį vaisingumas siejamas su gandru, kuris vaikus neša, todėl pirmą kartą pamačius gandrą svarbu pastebėti iš kairės ar iš dešinės, poroje, tupi ar skrenda“, – vardijo etnologas.

Jei pamatai skrendantį – greičiausiai šiais metais namuose nesėdėsi, o jei skrenda pora gandrų – dar geriau. Pamatyti skrendantį iš dešinės palankiau, nes labiau seksis darbai. Tačiau šeimininkei skrendantis gandras – ženklas, kad tais metais sudaužys daugiau molinių puodų. Pasak prof. L. Klimkos, moteriai verčiau pamatyti tupintį lizde, dar geriau – su pora.

Gyvatės ridinėja savo karalienės karūną

„Kovo 25-oji iš tiesų jau pavasario pradžia! Atskrisdamas gandras kartu su savimi atsiveda kielę, kuri išspardo paskutinius ledus. Miške atbunda ir pradeda karaliauti meška, raiste gyvatės ridinėja savo karalienės karūną. Sodybose laikantys bites mato, kad ir jos jau išlenda pasiskraidyti“, - pasakojo DELFI pašnekovas.

Per Gandrines ir Pempines, kai merginos dalindavosi sėklomis ir tardavosi, kaip gražiau papuošti savo darželius, net būdavo leidžiama tuoktis, jei labai prireikdavo. Kitomis Gavėnios dienomis vestuvės būdavo griežtai draudžiamos.

Ribinis laikas

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai pabrėžia, jog pavasario lygiadienis ribinis laikas, į Lygių šventę renkamasi su deglais, deginami lažai, vyksta specialios apeigos.

Prof. L. Klimkos aiškinimu, ugnimi įveikiama naktis. „Kaip 19 a. pradžioje užfiksavo Teodoras Narbutas, iš vakaro trečią metų neomeniją (mėnulio jaunatį) pastebėjusios Vilniaus krašto mergaitės anksti iš ryto bėgdavo pasitikti tekančios saulės. Nesvarbu, kad būdavo dar šalta, bėgdavo basos ir kuo lengviau apsirengusios – taip provokuodavo pavasario šilumos atėjimą. Dainomis pasveikinusios tekančią saulę, grįždamos į kaimą sveikindavo žmones su ateinančiu pavasariu“, – pasakojo etnologas.

Vadinamosios pavasario šauktuvės baigdavosi jaunimo švente.

Pagal Motiejus Valančius raštus, visai kitaip pavasarį šaukė žemaičiai. Jų pavasario šauktuvės prasidėdavo raitelių varžybomis. „Tai – labai įdomus, iš archaiškų laikų ataidintis dalykas. Vaikinai pasidalindavo į dvi grupes ir lenktyniaudavo. Laimėjusieji dovanų gaudavo šventojo paveikslą, su kuriuo iškilmingai parjodavo į kaimą ir visus metus džiaugdavosi pergale“, – dalijosi prof. L. Klimka.

Jo žodžiais, pasijodinėjimas budinant žemę – priminimas, kad lietuviai, kaip ir kiti indoeuropiečiai, buvo raitelių tauta ir tai patvirtina archeologai.

Įskels pirmą pavasario ugnį

Kaip ir kasmet, Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į pavasario lygiadienį atsinešti žvakių arba fakelų. Šventė penktadienio vakarą bus švenčiamas Kalnų parke ant Stalo kalno, kur tradiciškai bus įskelta pirmoji pavasario ugnis.

Pavasario lygiadienis - metas, kai kopdama saulė vis ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pavasario virsmą pažymi šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė, prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.