Tyrimą nuspręsta pradėti šių metų pradžioje. Tokio sprendimo pagrindas – gautos Valstybės saugumo pažymos.

Organizuoti ikiteisminį tyrimą pavesta Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuri iki šiol atliko neviešus veiksmus.

Tačiau ketvirtadienį imtasi aktyvesnių veiksmų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje atliekamos kratos.

Pareigūnai lankosi 9 asmenų, kurių pavardės figūruoja ikiteisminiame tyrime, namuose, darbovietėse. Krata atliekama ir spaustuvėje, kur buvo spausdinamos proklamacijos, kuriose Lietuva vadinama JAV kolonija, šlovinamas Rusijos spredimas prijungti Krymą ir pan.

„Kratos atliekamos nuo ankstaus ryto ir vis dar vyksta. Mums padeda Kauno ir Vilniaus pareigūnai. Kratų metu ieškoma įvairios medžiagos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Tai ir tos proklamacijos, ir kompiuterinė technika, ir susirašinėjimai.

Nebūkime naivūs, juk tiems devyniems asmenims, kurių pavardės figūruoja ikiteisminiame tyrime, įtaką galimai daro Rytų kaimynai. Jie mėgina formuoti nuomonę, kad Lietuvoje gyventi yra blogai, o tai, kas vyksta Kryme, yra puiku. Todėl ikiteisminis tyrimas ir pradėtas dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos. Tai sunkus nusikaltimas“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Tarp tų devynių pavardžių yra Milda Bartašiūnaitė, Giedrius Grabauskas, Vaidas Lekstutis, kuris įkūrė organizaciją „Būkime vieningi“ ir nuolat skleidžia Lietuvą menkinančią informaciją.

Kitų pavardžių vyriausiasis prokuroras atskleisti nenorėjo, nes esą Lietuvoje galioja asmens duomenų apsauga.

„Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime dar niekam nepareikšti. Tačiau kai bus kratų rezultatai, o jų galime tikėtis galbūt kitą savaitę, gali būti, jog pranešimai apie įtarimus dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos kai kuriems asmenims bus įteikti“, – teigė S. Minkevičius.

VSD: šie veikėjai stebimi seniai

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas Vytautas Makauskas DELFI patvirtino, kad prokurorų įvardinti asmenys seniai buvo saugumiečių akiratyje.

„Kad mes tą informaciją teikėme savo nuolatinėse informacijose, kas skleidžia tokius dalykus, kad labai prašėme tą dalyką įvertinti – taip“, - sakė V. Makauskas.

Vis dėlto tyrimo detalių VSD atstovas teigė nežinantis ir komentuoti negalintis.

Ieško „kremlinų“ maitintojų

DELFI šaltinių teigimu, kratos pas M. Bartašiūnaitę ir kitus asmenis vykdomos toli gražu ne tik dėl jų viešų pasisakymų.

Pareigūnai įtaria, kad visus aktyvius prorusiškos propagandos skleidėjus jungia konkretūs saitai – galbūt ir finansiniai. Be to, tikėtina, kad kratų metu surinktoje skaitmeninėje informacijoje ieškoma ir duomenų apie šių asmenų veiksmų koordinavimą iš šalies. Anot DELFI šaltinių teisėsaugoje, ieškoma „rankos, kuri maitina arba nukreipia“ asmenis, kuriuos ketvirtadienį aplankė pareigūnai.

Neoficialiomis DELFI žiniomis, kratų metu būta įvairių incidentų. Anot šaltinių, kai kurie pareigūnų sulaukę prorusiškos informacijos skleidėjai bandė bėgti – tik nesėkmingai.

Baudžiamajame kodekse rašoma, kad tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

V. Lekstutis siuntė laiškus Putinui ir Lukašenkai

V. Lekstutis išgarsėjo prieš porą metų, kai išsiuntė laišką Rusijos ir Baltarusijos prezidentams Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai.

Trys žemaičiai, visuomeninio judėjimo „Būkime vieningi“ nariai Vygantas Kelertas, Vaidas Lekstutis ir Olegas Tytorenka sukurpė ir V. Putinui bei A. Lukašenkai išsiuntė laišką, esą norėdami informuoti apie Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesų.

Norėdami įrodyti, kad tokį laišką tikrai išsiuntė, jie žiniasklaidai išplatino ne tik jo turinį, bet ir pašto kvitą, jog sumokėjo už registruoto laiško siuntimą. Išsiųsti po laišką Rusijos ir Baltarusijos prezidentams kainavo 19,8 lito.

„Mes, Jūsų artimiausi broliai ir sesės, priversti šiandienos politinės situacijos, rašome pirmą laišką Jums nuo Žemaičių ir Mūsų brolių Lietuvių. Mes – Žemaičiai ir Lietuviai, suprantame, kad šiandien dienai mūsų vertybės: mūsų bendra kultūra, tradicijos, pasaulėžiūra, šeimos vertybės paversti į vakarų tuštybes. Mūsų tauta kantri, bet viskam yra ribos. Praradus viską, Mums liko tik švarus geriamas vanduo, kuris yra Mūsų ir Jūsų bendras turtas. Paskutiniu metu Žemaitijoje suintensyvėjo skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba. Mūsų mokslininkai ir mokslininkai kitų šalių teigia, kad šis išgavimo būdas neišvengimai prives prie ekologinės katastrofos ir neatstatomo Mūsų bendro geriamo vandens užteršimo. Kokiu būdu Mes galėtume sustabdyti šitą ir kitus Mums gresiančius Bendrus pavojus?" – ir teigiama, ir klausiama V. Putinui ir A. Lukašenkai adresuotame laiške (kalba netaisyta – DELFI).

Vienas jo autorių – V. Lekstutis tąkart žiniasklaidai aiškino, kad toks laiškas gimė, nes Lietuvoje įsivyravo absoliuti netvarka ir nepagarba žmonėms.

"Anksčiau rašėme ir Lietuvos Prezidentei. Surinkome 275 kone visų Žemaitijos bendruomenių nevyriausybinių organizacijų atstovų parašus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nuvykome į prezidentūrą, galvojome, kad priims atstovus pasikalbėti, bet nepriėmė. Todėl ir liko tik parašyti laišką V.Putinui ir A.Lukašenkai. O kam daugiau rašyti?“ – retoriškai klausė V. Lekstutis.
Paklaustas, ar nemano, jog tokiu laišku galėjo pakenkti Lietuvos diplomatiniams santykiams su kitomis valstybėmis, V. Lekstutis buvo įsitikinęs, kad jiems labiausiai kenkia didžioji dauguma šalies politikų.

„Jie mums piešia, kad Baltarusija ir Rusija yra baubas. Manau, kad šis laiškas yra labai nepatogus ir grėsmingas tokiems politikams, nes mes visus kviečiame draugauti, o nesipykti“, – lakoniškai kalbėjo vienas iš judėjimo „Būkime vieningi“ įkūrėjų.

Jis patikino, kad laišką Rusijos ir Baltarusijos prezidentams žmonės sukūrė ir parašė patys, niekas jų nevertė, niekas už tai nesumokėjo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6682)