Pristatydamas šauktinių sugrąžinimą, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė, kad kariuomenės komplektacija nepakankama, o profesionaliais kariais spragų užlopyti šiuo metu neįmanoma. Ministras taip pat pabrėžė, kad penkerių metų laikotarpiui šauktiniai grąžinami pirmiausiai dėl pakitusios geopolitinės padėties.
„Jūs žinote įvykius Ukrainoje“, - sakė J. Olekas.
Frakcijos pritaria – su išlygomis
Seimo frakcijos kone vieningai palaiko šauktinių sugrąžinimą. Tiesa, su savais siūlymais.
Liberalai reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžtos šauktinių atrankos gairės. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis žurnalistams teigė nepritariantis atrankai „loterijos“ tvarka. Esą reikia nustatyti, kad į kariuomenę bus imami „neradę savo gyvenimo kelio“ vyrai, o ne mokslus baigę ir darbus susiradę piliečiai.
Liberalai taip pat siūlo, kad šauktiniai per 9 mėnesių tarnybos laikotarpį išmoktų ne tik šaudyti, bet ir vairuoti ar įgytų kompiuterinį raštingumą.
„Tvarkiečiai“, savo ruožtu, siūlo išskirti socialines grupes, kurių atstovai pirmiausiai būtų kviečiami į kariuomenę. Po savanorių – pirmiausiai bedarbiai, valdininkai ir už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus teisti asmenys. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis žurnalistams teigė, esą valdininkai į pirmą eilę statomi dėl to, kad valstybei nebūtų problemų išlaikant jų darbo vietas.
Anot J. Oleko, šauktinių sugrąžinimo tvarka būtų šlifuojama artimiausius keletą mėnesių.
Ir dar vienas siūlymas – bedarbiai ir kaliniai
Prieš balsavimą dėl siūlymo pateikimo, socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė esanti prieš. Politikė dėl prastos kariuomenės komplektacijos kaltino Andriaus Kubiliaus Vyriausybę ir pabrėžė, kad kariuomenei reikalingi profesionalai.
Ji taip pat pasiūlė į kariuomenę traukti ilgalaikius bedarbius ir tinkamo amžiaus kalinius.
„Tai yra rezervas, kur mes galėtume papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis - (…) tai pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės. (…) Juos reikėtų integruoti labai atsargiai. Bet taip duotume šansą šiems jauniems žmonėms“, - įsitikinusi B. Vėsaitė.
Ypatinga skuba – ir ginčai
Po pateikimo už šauktinių sugrąžinimą pasisakė 110 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė procesą tęsti ypatingos skubos tvarka.
Tiesa, Liberalų sąjūdis tam nepritaria. E. Masiulis pareiškė nepritariantis ypatingai skubai – anot jo, liberalai už kariuomenės pertvarką balsuoti norėtų kartu matydami gaires dėl šauktinių atrankos kriterijų ir kitų svarbiausių aspektų.
Už svarstymo tąsą ypatingos skubos tvarka balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 26. Taigi iškart pereita prie priėmimo stadijos.
Po diskusijų įvyko balsavimas dėl projekto priėmimo. Šauktiniai oficialiai grįžta į kariuomenę: už – 112 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė – 5.
Prieš šauktinių sugrąžinimą balsavo trys trijų skirtingų frakcijų politikai: Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignievas Jedinskis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas "Drąsos kelio" lyderis Jonas Varkala ir Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Politologė: vieningas sprendimas dėl šauktinių yra tinkama reakcija į Rusijos galios demonstravimą
Vieningas Seimo narių sprendimas sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę yra tinkamas atsakas į Rusijos karinės galios demonstravimą, sako politologė Jūratė Novagrockienė.
„Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo galią“, - BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.
„Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad bus taikomos 5-aisis straipsnis užpuolimo atveju, pačios Lietuvos pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti“, - pridūrė ji.
Pasak ekspertės, dabar laukia „didelis darbas“ tinkamai numatyti tvarką, kas ir kokiu būdu bus kviečiami.
Kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3 - 3,5 tūkst. jaunuolių. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kur pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, yra apie puspenkto tūkstančio žmonių.
Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjų rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.
Sprendimas priimtas – šauktiniai grįžta į kariuomenę. Pasidalinkite savo nuomone – ką apie tai manote? Ar bijote būti pašaukti? O gal laukiate dienos, kai galėsite tarnauti privalomojoje karinėje tarnyboje? Laukiame Jūsų minčių žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šauktiniai“: