Konservatorių pirmininko kadencija – 2 metai, tačiau į ją patenka 2016 m. Seimo rinkimai, kurie Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams labai svarbūs. Per šiuos rinkimus jie išsiaiškins santykius su savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose puikiai pasirodžiusiu Liberalų sąjūdžiu.
Todėl konservatoriams reikia lyderio, kuris pritrauktų rinkėjus. Lyderio, kuris sėkmės atveju Seimo rinkimuose gebėtų užimti premjero postą ir jame atrodytų geriau nei Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Pastarasis šiam postui ilgai ruošėsi.
„Išjungė“ vyresnįjį Landsbergį
Pirmasis kovos raundas palankesnis G. Landsbergiui, mat ši pavardė iš kovos eliminavo jo senelio Vytauto Landsbergio veiksnį.
Pastarasis iki šiol atstovaudavo krikdemiškajam partijos sparnui, kurio veidas yra I. Degutienė. Kai ši politikė 2013 m. atsisakė mesti iššūkį A. Kubiliui partijos pirmininko rinkimuose, ją pakeitė būtent V. Landsbergis. Šis politikas nevengė kritikuoti A. Kubiliaus liberalumo.
Tačiau agituoti prieš vaikaitį ir paremti I. Degutienės šįkart politikos patriarchas negalės, todėl G. Landsbergis iš šios pusės yra apsaugotas.
Kita vertus, I. Degutienės politinis svoris partijoje didesnis. Pirmininko rinkimams ją iškėlė apie 40 partijos skyrių. Neoficialiais DELFI duomenimis, I. Degutienė yra tvirtai pasiryžusi kovoti dėl pirmininko pareigų. Eidama Seimo pirmininkės pareigas I. Degutienė buvo kur kas populiaresnė už A. Kubilių ir visuomenėje buvo įsivaizduojama kaip politikė, galinti eiti premjerės pareigas.
„Man G. Landsberis yra tik plakatas. Ką jis sugeba? Aš nieko apie jį nežinau“, - DELFI sakė vienas konservatorių partijos narys.
Kai kurių politikų manymu, įvardindamas jaunąjį Landsbergį potencialiu savo įpėdiniu, A. Kubilius netgi įžeidė partijos kolegas. Pasak kai kurių šios partijos atstovų, po A. Kubiliaus pareiškimo apie G. Landsbergį, krikdemiškasis flangas dar labiau susitelkė aplink I. Degutienę.
Idealiausias kandidatas konservatoriams: jauna I. Degutienė
M. Jastramskis teigia, kad idealiausias pirmininkas konservatoriams būtų jauna I. Degutienė. Bet, deja, jai 65 metai.
Politologas teigia, kad 33 metų G. Landsbergio kandidatūra galbūt ir būtų tinkama, jeigu būtų norima labiau konkuruoti su liberalais ir atsisakyti krikščioniškosios demokratijos pėdsakų partijoje.
G. Landsbergis galėtų tapti tarsi Estijos premjero ir estų Reformų partijos pirmininko Taavi Rõivo prototipu. Beje, A. Kubilius, pirmadienį pristatydamas G. Landsbergio kandidatūrą, paminėjo T. Rõivą, kaip pavyzdį.
„Įvaizdžio atnaujinimui G. Landsbergis tiktų labiau. Bet G. Landsbergio minusas tas, kad išrinkus jį stiprės linija, kuri apibrėžia konservatorius kaip arogantiškus, kaip Landsbergio partiją. Toji linija niekur nedings ir sustiprės. Man kyla klausimas, kaip jam sektųsi pritraukti neapsisprendusius rinkėjus“, - teigė M. Jastramskis.
I. Degutienė, pasak politologo, visuomenei neatrodo arogantiška, ji buvo ganėtinai populiari eidama Seimo pirmininkės pareigas ir yra viena iš nedaugelio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikų, kurie patiko liaudžiai.
„Ji gebėjo patikti daugeliui žmonių, ne vien tik šerdiniam konservatorių elektoratui“, - sakė M. Jastramskis.
Politologo teigimu, pasirinkimas tarp I. Degutienės ir G. Landsbergio atspindi pasirinkimą, ar bus bandoma išlaikyti ir mobilizuoti esamus rinkėjus, ar pritraukti naujų. Konservatorių elektoratas, anot mokslininko, yra vyresnio amžiaus, dažniausiai tai pensininkai. Šia prasme juos labiau mobilizuotų I. Degutienė, bet liberaliai konservatyvius rinkėjus pritraukti geriau tiktų G. Landsbergis. Antra vertus, liberalai šioje srityje jau pirmauja, taigi G. Landsbergio manevro laisvė siaurėja.
„Žmonės balsuoja į šiek tiek panašius į save. Man sunku įsivaizduoti, kad išsirinkus I. Degutienę už konservatorius eis balsuoti jauni žmonės miestuose. Labai abejoju. Bet iš kitos pusės liberalusis konservatizmas, akcentuojantis efektyvų valstybės valdymą, investicijų pritraukimą, modernų požiūrį į ekonomiką, nelabai skiriasi nuo liberalizmo – ir panašu, kad paskutiniu metu liberalai čia laimi. Konservatoriai su I. Degutiene galėtų tapti labiau krikščionys demokratai, kas reikštų laisvos rinkos retorikos sumažinimą ir retorinį bandymą konkuruoti su socialdemokratais (gal net su Darbo partija)“, - svarstė mokslininkas.
Tačiau M. Jastramskio teigimu, dabartinėje situacijoje konservatoriai sunkiai gali pritraukti naujų rinkėjų ir šiuo metu patiria stagnaciją.
„Idealus kandidatas konservatoriams būtų jauna I. Degutienė arba bent jau I. Degutienė prieš dešimt metų. Bet taip nėra“, - sakė politologas.
M. Jastramskis pabrėžia, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektorato stabilumas, garantuojantis apie 15 proc. paramą per rinkimus, stipriai susijęs su krikščionių demokratų prisijungimu.
„A. Kubilius atsisakymas kandidatuoti ir parodymas į G. Landsbergį iš šono atrodo taip, tarsi jis pasakė: vietoje manęs bus šitas. Taip atrodo iš šono. Krikdemams tai gali labai nepatikti. Man tuomet kyla klausimas, gal būtų galima kalbėti apie trečią žmogų?“ - svarstė politologas, primindamas Paulių Saudargą.
M. Katkus: A. Kubiliaus strategija atrodo gerai tik popieriuje
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus sako, kad G. Landsbergio kandidatavimas į partijos pirmininkus gerai atrodo popieriuje, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė ir klampesnė.
Jis teigia, kad G. Landsbergio paskelbimas savo įpėdiniu atitinka A. Kubiliaus veikimo principus: stokodamas asmeninio populiarumo šis politikas, anot M. Katkaus, kuria situacijas, kurioje racionaliai mąstantys žmonės tarsi natūraliai balsuoja už konservatorius. Kita strategija – patrauklių asmenybių, kurios atsvertų jo nepopuliarumą, paieška.
„Popieriuje G. Landsbergio kandidatavimas skamba kaip viena geriausių visų laikų politinių A. Kubiliaus kombinacijų, derinanti abi jo mėgstamas strategijas. Netikėtas sprendimas – check, A. Kubiliaus ir V. Landsbergio sparnų suvienijimas – check, jaunas gražus veidas – check, partijos mobilizavimas – check, akivaizdus atsakas į liberalų ataką – check“, - teigia M. Katkus.
Tačiau viešųjų ryšių ekspertas sako, kad egzistuoja keletas argumentų, kurie kalba apie tokios strategijos nesėkmę. Pavyzdžiui, krikščionių demokratų politinės ambicijos su I. Degutiene priešaky.
„Krikščionys demokratai ne tam jungėsi su konservatoriais, kad daugiau niekada nesulauktų galimybės net pakonkuruoti dėl partijos vadovo posto. Nepaisant viso jaunatviško Gabrieliaus žavesio ir spinduliuojančio potencialo, I. Degutienė šiuo metu yra gerokai didesnis politinis svoris, kuri jau kitų metų rinkimams garantuotai atneštų ir balsų, ir dar padėtų sustabdyti įsibėgėjančią Naglio Puteikio mašiną. Būtent todėl konkurencija tikrai nebus paprasta. Dar daugiau – svarbu, kad ji apskritai vyktų demokratiškai, nes kitaip perbėgėliais gali pasipildyti ir N. Puteikio partija, ir net Liberalų sąjūdis“, - pabrėžia M. Katkus.
DELFI primena, kad N. Puteikis paliko konservatorius ir gana sėkmingai dalyvavo prezidento ir Vilniaus mero rinkimuose, kur padėjo Dariaus Kuolio partijai „Lietuvos sąrašas“.
Viešųjų ryšių ekspertas M. Katkus sako, kad apskritai A. Kubilius, ištraukdamas iš rankovės G. Landsbergio kandidatūrą, užgavo aktyvių partijos narių ambicijas. Jo teigimu, netgi dalis jaunimo gali pradėti savęs klausinėti, kokios jų perspektyvos partijoje, jeigu trečiuoju lyderiu per ketvirtį amžiaus tampa pirmojo pirmininko anūkas ir antrojo lyderio protežė, iki tol su partija praleidęs vos pusantrų metų. „Toks iškilimas yra šiek tiek per greitas“, - teigia M. Katkus.
Tačiau pavojingiausiu dalyku M. Katkus vadina akivaizdų G. Landsbergio nepatyrimą, kuris ypač išryškėja palyginus jį su Liberalų sąjūdžio pirmininku E. Masiuliu.
„E. Masiulis – jauniausias nacionalinės partijos lyderis – šildė Seimą dvi kadencijas, turėjo tiesioginio eterio išstojimų dar per Rolando Pakso apkaltą ir vis tiek tik po pirmųjų ministravimo metų pradėjo panašėti į ryžtingą partijos lyderį, gebantį atsilaikyti prieš socdemų propagandistus“, - sako M. Katkus.
G. Landsbergis, anot M. Katkaus, kol kas įrodė turintis gerus politinius instinktus ir gerą komunikacijos komandą, tačiau iš nacionalinės partijos lyderio reikalaujama kur kas daugiau.
„Tarkime, kaip jis atlaikys rimtus Arūro Zuoko stiliaus debatus? Politines derybas? Opozicijos lyderio spaudos konferenciją ir pasikandžiojimą? Žiniasklaidos agresiją ir nuožmią kritiką? Net ir pačiam talentingiausiam politikui reikia laiko perkąsti politinio žaidimo aplinkybes, ar pavyks suspėti iki 2016 m. rinkimų kampanijos? O jei šiuos dalykus ir toliau darys A. Kubilius – kas tuomet tikės naujuoju konservatorių lyderiu?“ - klausia viešųjų ryšių ekspertas.
Pasak M. Katkaus, nesėkmė su jaunuoju Landsbergiu konservatoriams gali kainuoti labai daug: tai gali atvesti prie partijos skilimo, gali demotyvuoti kitus lyderius, jau nekalbant apie tai, kad nesėkmės atveju pats G. Landsbergis būtų paaukotas pirma laiko. M. Katkui tai primena Vilniaus mero rinkimų situaciją, kai konservatoriai išstūmė į rinkimus kitą gerai neapšilusį kandidatą Mykolą Majauską. „Ir tai buvo žmogus, kuris šalia paties A. Kubiliaus praleido net ketverius metus“, - sako M. Katkus.
Ką galvoja skyriai?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje pirmininko rinkimai vyksta tiesiogiai, todėl už G. Landsbergį arba I. Degutienę balsuos eiliniai partijos nariai. Kyla klausimas, ką apie būsimą dvikovą sako žmonės iš skyrių?
Alytaus miesto skyriaus pirmininkas Dobilas Kurtinaitis DELFI pabrėžė partijos atsinaujinimo būtinybę ir pridūrė, kad skyriaus taryba kaip tik yra iškėlusi ir G. Landsbergio kandidatūrą. Tačiau pašnekovas teigia, kad politikoje pirmiausia reikia gyvenimiškos patirties.
„Tegul neįsižeidžia nė vienas jaunas žmogus, bet politika – tokia sritis, kur individui reikia gyvenimo patirties. Jeigu tau 25 metai, tu gali papuošti bet kurį rinkimų sąrašą, tačiau politika – sudėtinga profesija, kur reikia milžiniškos patirties“, - sakė D. Kurtinaitis.
Kupiškio skyriaus pirmininkas Dainius Bardauskas sako pritariantis permainų būtinybei partijoje. Tačiau, jo nuomone, reikia atsižvelgti į keletą faktorių. Pirma, po 2016 m. Seimo rinkimų gali susiklostyti situacija, kad koaliciją formuoti siūlys ne konservatoriai, o konservatoriams. Antra, net jeigu rinkimus konservatoriai laimėtų, premjeru nebūtinai turi būti partijos pirmininkas. Taip jis atsakė į klausimą, ar G. Landsbergis, tapęs pirmininku, gebėtų eiti ir premjero pareigas.
Dar vienas savo pavardės viešinti nenorėjęs vieno regioninio partijos skyriaus vadovas DELFI pasakojo neigiamai vertinantis G. Landsbergio kandidatūros pasiūlymo formą. „Tai nepagarba kolegoms, savo komandai“, - sakė jis, pridurdamas, kad apie šitokius dalykus partijos narius reikėjo informuoti iš anksto.
„Jau treti rinkimai atspindi, kad partijoje jau keleri metai vyksta aktyvi diskusija dėl partijos tapatybės, vertybių, veiklos strategijos ir ateities projekcijų. Iki šiolei vis laimėdavo A. Kubiliaus modernusis konservatizmas. Šią strategiją galima suprasti, bet daugeliui atveju tai tėra retorika, naujas žodynas. Visuomenė tikisi iš politikų aiškių dalykų, pirmiausia savo padėties pagerėjimo, tikrų vertybių. Mes negalime būti labiau liberalūs nei patys liberalai“, - savo nuomonę socialiniame tinkle išsakė ir Seimo narys Valentinas Stundys, kuris priklauso krikščionių demokratų flangui partijoje.
Iš viso partijoje yra daugiau nei 16 tūkst. narių. Balsavimas vyks balandžio 17-19 dienomis.