Po skaudaus pralaimėjimo bręsta išsigelbėjimo planas: ar A. Zuokas pasirašys?

Darbo partija neapsieis be rimtų permainų. Viktoras Uspaskichas kartoja prie partijos vairo negrįšiantis ir neslepia norintis „darbiečių“ vedliu matyti jauną politiką.

Politikos kuluaruose minimi du galimi pretendentai į Darbo partijos vairą – V. Uspaskicho akcentuojamą jauno politiko kriterijų atitinkantis Vytautas Gapšys bei sykį partijai jau vadovavęs Kęstutis Daukšys. Vis dėlto yra ir variantas „C“: sklinda gandai, esą dėl partijų jungimosi su „darbiečiais“ derasi kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Kliūtis V. Gapšiui – Seimo pirmininko kėdė

Tikėtina, kad Loreta Graužinienė neteks ne tik partijos, bet ir Seimo vairo. Ne mažiau tikėtina, kad Darbo partija naująjį lyderį, kad ir kas jis būtų, norės deleguoti ir į Seimo pirmininko postą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas pastebi, kad būtent čia su problemomis gali susidurti V. Gapšys. Prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai kritikavo jo paskyrimą pirmuoju Seimo vicepirmininku, socdemai taip pat netrykšta palaikymu jo kandidatūrai.

„Jeigu ne vis dar nesibaigusi Darbo partijos byla, sakyčiau, kad V. Gapšys turėtų akivaizdų pranašumą. (…) Vienintelis trūkumas – tai, kad vis dar „kabo“ Darbo partijos bylos šešėlis. Jis, vienas dalykas, matyt, jam neleistų maksimaliai išnaudoti partijos lyderio galimybių. Perimti Seimo pirmininko postą? Na, matyt, neišeitų. Tai jau buvo bandoma daryti – ir prezidentė labai aiškiai apie tai yra kalbėjusi, ir koalicijos partneriai, matyt, nebebandytų kartoti tokios nesėkmės. Šis minusas yra labai stiprus“, - DELFI teigė T. Janeliūnas.

Pasak jo, V. Gapšys galėtų vadovauti partijai ir telkti jėgas kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams. „Bet tai būtų partijos pirmininkas su trūkumu“, - pridūrė politologas.

K. Daukšio galimybes pašnekovas vertina silpniau. „Jis neturi nei tokios jaunatviškos charizmos, nei kažkokių didelių asmeninių pasiekimų ar populiarumo ženklų, kurie galėtų atnaujinti partiją ir pritraukti, bent jau grąžinti populiarumą“, - svarstė TSPMI dėstytojas.

Anot pašnekovo, V. Uspaskicho balsas partijoje tebereiškia labai daug, nors „darbiečių“ patriarchas ir kartoja nepriimantis vienasmenių sprendimų. Taigi partijos įkūrėjo žodis dėl naujojo pirmininko gali būti lemiamas.

Projektas „DarboTvarkė“ mirė amžiams

Dar neseniai „darbiečiai“ drebino Lietuvos politinę padangę – vykstant deryboms su partija „Tvarka ir teisingumas“ žadėta sukurti didžiausią partiją Lietuvoje. Derybos žlugo, o ar gali jos atgimti?

T. Janeliūno nuomone, „DarboTvarke“ pramintas politinis projektas pasmerktas. Ir viena to priežasčių – tai, kad Rolandas Paksas, nepaisant silpno partijos pasirodymo savivaldos rinkimuose, veikiausiai net nesusimąsto apie galimybę užleisti „tvarkiečių“ vairą kam nors kitam.

„Manau, kad pas juos yra jau visiškai atitrūkusi nuo einamųjų reikalų situacija. R. Paksas turbūt jau bus ne tik konservuojamas – bet ir savotiškas gyvas mauzoliejaus eksponatas partijoje, kurio negali nei išnešti, nei pakeisti. Nelabai matau požymių, kad partijoje galėtų vykti kažkoks atsinaujinimas. Jos (partijų jungtuvės – DELFI) buvo aktualios tuo metu, kai dar buvo potencialo iš abiejų partijų. (…) Dabar jos abi yra krentančios – ir labai ryškiai. Du akmenys, krentantys į dugną. Jeigu juos kartu sudėsi – nepradės kilti“, - metaforų negailėjo T. Janeliūnas.

A. Zuokas ir „darbiečiai“? Būtų ne pirmas kartas

Po savivaldos rinkimų politinėje arenoje pasirodė naujas gandas. Esą Vilniaus meras A. Zuokas pradėjo derybas su V. Uspaskichu dėl partijų jungtuvių, ir būtent kadenciją baigiantis Vilniaus meras taps tuo šviežiu veidu, kurio ieško Darbo partija.

T. Janeliūnui toks variantas neatrodo neįmanomas.

„Kodėl gi ne? Viskas įmanoma. Netgi nebūtų didelės nuostabos. Sakyčiau, toks tokį sutiko – viens kitam patiko. Pagal tokį principą, partijų vienijimasis gal ir būtų logiškas. Bet ar tie du pliusai turėtų bendrą aritmetinę sumą – dar klausimas. Nes gali būti, kad rinkėjams toks jungimasis nebūtinai patiktų“, - svarstė politologas.

Pašnekovas primena, kad partijų jungtuvės ar naujų darinių steigimas – dažna praktika abiejose pusėse.

„Tose partijose – ypač galbūt A. Zuoko ir buvusių liberalcentristų – turbūt jau seniai yra dominuojanti pozicija: darysime bet ką, jungsimės su bet kuo, kad kažkaip išsilaikytume paviršiuje politikos. Manau, jiems tiktai tokia logika ir veiktų – vertybiniai dalykai ar netgi asmeninės savigarbos klausimas jau yra visiškai antraeilis. (…)

A. Zuokas ir jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga prarado Vilnių, bet regionuose pasirodė tikrai sėkmingai. Būtent Vilniaus mero partijos kandidatai į merus nugalėjo „darbiečius“ Švenčionyse ir Darbo partijos tvirtovėje – Kėdainiuose. Laisvės sąjungos kandidatas taip pat sudarė rimtą konkurenciją Širvintų mere išrinktai Živilei Pinskuvienei.

Vis dėlto TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis mano, kad tai dar nereiškia, jog „darbiečių“ ir Laisvės sąjungos elektoratai pradeda persipinti.

„A. Zuokas buvo labiau dešinysis. Jo rinkėjas buvo gerokai panašesnis į liberalų ir konservatorių rinkėją negu į socialdemokratų ar, tuo labiau, Darbo partijos elektoratą. Vilniuje nepasisekė. O regioniniai lyderiai? Nesakyčiau, kad išrinktus (Laisvės sąjungos – DELFI) merus kažkas vienija“, - DELFI teigė M. Jastramskis.

Anot jo, „darbiečių“ ir A. Zuoko sąjunga neatrodytų „natūrali“. Esą panašiau, kad Laisvės sąjungos kandidatų triumfas „darbiečių“ tėvonijose – daugiau balsavimo prieš Darbo partiją, o ne už A. Zuoko komandą, rezultatas.

„Ten buvo daugiau balsavimas prieš Darbo partiją negu už Laisvės sąjungą“, - teigė M. Jastramskis.

Pasak jo, jungtuvės su Darbo partija A. Zuokui būtų ne į naudą – pirmiausiai Vilniuje.

„Manau, kad A. Zuokas prarastų ir tuos paskutinius rėmėjus Vilniuje, kurie tada nueitų liberalams. Dažniausiai politikams toks „kailio išvertimas“ nelabai pasiteisina. Aišku, A. Zuokui reikia galvoti apie politinę karjerą. O Darbo partija tapo priebėga tokių partijų ir lyderių, kurie nebūtinai ideologiškai panašūs, bet nebėra reikšmingi, nors anksčiau ir buvo. Artūras Paulauskas, Gediminas Vagnorius. Dabar – A. Zuokas? Lyg ir atrodytų racionalu“, - svarstė TSPMI dėstytojas.

A. Zuokas: „Ne ir ne“

Na, o rinkimus pralaimėjęs Vilniaus meras A. Zuokas tikina, esą Vilniaus savivaldybės koridoriuose jau sklandantys gandai neturi jokio pagrindo. Jis tikina net nepamenantis, kada pastarąjį kartą rimčiau šnekėjosi su V. Uspaskichu.

„Paskutinį kartą V. Uspaskichą mačiau televizijoje. Aš atvažinėjau į debatus, o jis išvažinėjo. Per pirmą turą. Bet tiktai prasilenkėme. Nežinau... metus nesu su juo bendravęs beveik“, - DELFI teigė A. Zuokas.

Gandus apie partijų jungimąsi jis vertina dvejopai – esą juos skleidžia „arba kažkas, kas nori dezinformuoti, arba kažkas, kas nori susijungti“. Po pergalių Kėdainiuose ir Švenčionyse politikas tikina nematantis prasmės sąjungai su „darbiečiais“.

„Kad mums su niekuo nereikia jungtis. Mes dabar ant bangos“, - šyptelėjo pašnekovas.

Apie A. Zuoką sklando ne vienas gandas. Po kadenciją baigiančio mero pareiškimo, esą Vilniuje jo politinės ambicijos baigtos, pasigirdo kalbų, esą politikas netrukus atsisakys kitos kadencijos Vilniaus tarybos nario mandato. Pats Laisvės sąjungos lyderis tikina tokio varianto net nesvarstantis.