„Giliai ir atsakingai apgalvojęs visas aplinkybes, susiklosčiusias tiek partijos vidaus gyvenime, tiek Lietuvos politinės raidos perspektyvose, tiek matant aštrėjančius geopolitinius iššūkius, aš dar iki savivaldos rinkimų galutinių rezultatų buvau apsisprendęs nebekandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose. Dabar tai visiems ir pranešu“, - savo partijos kolegoms pranešė A. Kubilius.
Savo įpėdiniu jis siūlo rinkti Europos Parlamento narį Gabrielių Landsbergį.
Kodėl A. Kubilius taip nusprendė?
Savo apsisprendimą politikas motyvavo keletu argumentų. Jis teigia, kad savivaldos rinkimų rezultatai konservatoriams nėra blogi, partija liko antra, tačiau jie vis tiek parodė, kad konservatoriai turi sparčiai atsinaujinti. Pasak A. Kubiliaus, norint atsinaujinti atėjo metas parodyti asmeninį pavyzdį.
A. Kubilius taip pat sako, kad partijai jam teko vadovauti 12 metų ir per tą laiką konservatoriai iš „vieno lifto“ partijos tapo visaapimančia partija. Politikas sako, kad jau per 2011 m. ir 2013 m. pirmininko rinkimus jis planavo, kad savo veiklą šiame poste užbaigs po 2016 m. Seimo rinkimų.
„Tačiau dabar matau, kad partija ir šiuose pirmininko rinkimuose vėl gali aiškintis tuos pačius klausimus, kuriuos aiškinomės 2011 ar 2013 metų rinkimuose. Man atrodo, kad tai nėra tinkama ir tai nestiprina partijos. Partija nieko nelaimės, jeigu toks pat aiškinimasis tarp tų pačių veteranų ir toliau tęsis, ir kiekvienuose rinkimuose vėl iš naujo kartosis“, - sako politikas.
Pasak A. Kubiliaus, G. Landsbergis gali apjungti visus: ir jaunesnius, ir vyresnius, ir tuos, kurie save laiko konservatoriais, ir tuos kuriems rūpi krikščioniškoji demokratija, ir tremtinius, ir tautininkus. „Man ne visada tai pavykdavo pasiekti“, - atviras A. Kubilius.
Dar viena A. Kubiliaus pasitraukimo priežastis – tai, kad konservatyviai Lietuvos modernizacijai, kaip kad įsivaizduoja politikas, reikia naujos, jaunos energijos, naujų iniciatyvų ir naujų lyderių.
„Jau ne pirmus metus stengiuosi aplink burti jaunesnius ir suteikti jiems vis daugiau atsakomybės, ir nors pats nesijaučiu senas, ir tikrai nesiruošiu trauktis iš aktyvios valstybinės veiklos, tačiau matau, kad atėjo metas parodyti asmeninį konservatyvios modernizacijos pavyzdį“, - sako A. Kubilius.
Galiausiai politikas teigia jau senokai ieškojęs jaunosios kartos lyderio, kuris galėtų praktiškai realizuoti partijos atsinaujinimo siekį. A. Kubiliaus manymu, G. Landsbergis gerai pasirodė Europos Parlamente.
„Kaip žinote, Estijai šiuo metu vadovauja 35-ių metų Ministras pirmininkas Taavi Roivas. Juokaudamas galiu pasakyti, kad ir čia mes galime pasivyti ir pralenkti Estiją“, - juokavo politikas.
Kandidatuoja 18 kandidatų
Fiziko išsilavinimą turintis A. Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų, vadovavimą partijai jis perėmė iš buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, dabartinio europarlamentaro Vytauto Landsbergio.
A. Kubilius buvo iškeltas kandidatu ir šiuose artėjančiuose pirmininko rinkimuose, tačiau partijos lyderiui vis dažniau tekdavo susidurti su kritika.
Iššūkį jam rinkimuose ketino mesti viena stipriausių politikių Irena Degutienė.
A. Kubiliui šiuo metu susiklostė gana nepalankus kontekstas: konservatorius savivaldos rinkimuose beveik pavijo Liberalų sąjūdis, tai keičia visą politinį pasjansą artėjant 2016 m. Seimo rinkimams.
Be G. Landsbergio ir I. Degutienės, pirmininko rinkimuose dalyvaus visas būrys konservatorių: Mantas Adomėnas, Laima Andrikienė, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė, Rimantas Dagys, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Mykolas Majauskas, Kęstutis Masiulis, Jurgis Razma, Paulius Saudargas, Kazys Starkevičius, Valentinas Stundys, Emanuelis Zingeris.
33 metų G. Landsbergis sakė sieksiantis partijos atsinaujinimo.
„Vertindamas partijos pirmininko A. Kubiliaus ir plataus partijos bendražygių rato parodytą paramą - nuo politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės iki atsinaujinusios tautininkų frakcijos bei jaunosios kartos, nuo didžiųjų miestų skyrių iki rajoninių - apsisprendžiau kandidatuoti į partijos pirmininkus“, - teigė G. Landsbergis.
„Kandidatuoju ir sieksiu bendražygių pasitikėjimo, nes tikiu, kad mūsų partija turi atsinaujinti. Atsinaujinimas turi būti tikras, o ne apsimestinis. Atsinaujinti turime idėjomis, atsinaujinti veikimo būdais, formomis ir stiliumi. Šiandieninės grėsmės akivaizdoje turime vienyti ir telkti visuomenę, o ne skaldyti ar kiršinti. Turiu viziją partijos, kur partiečiai vertinami pagal darbus, pasiūlymus ir indėlį į bendruomeninę veiklą, o ne artumą konkretiems lyderiams ar „flangams“. Stipri partija diskutuoja, įsiklauso į visuomenę, girdi ir gerbia kitų nuomonę, yra atvira bendruomenė. Tokia partija, tokia bendruomenė laimi“, - pridūrė G. Landsbergis.
Žada atsisakyti EP mandato
DELFI G. Landsbergio pasiteiravo, ar jis ketina atsisakyti europarlamentaro mandato. Kandidatas į TS-LKD pirmininkus teigė ketinantis tai padaryti – bet tik pergalės atveju.
„Taip, esu pasiruošęs tai padaryti, jei partija patikėtų atsakomybę vesti partiją į Seimo rinkimus“, - sakė G. Landsbergis.
Paklaustas, koks jo pranašumas, pavyzdžiui, prieš Ireną Degutienę, politikas akcentavo, jog partijai reikia atsinaujinti.
„Pirmiausiai reikia tikro atsinaujinimo. Manau, kad to nori ir rinkėjai, ir partijos nariai. TS-LKD rinkėjų suteiktas pasitikėjimas per EP rinkimus rodo, kad atsinaujinę galime laimėti Seimo rinkimus 2016-aisiais“, - teigė G. Landsbergis.
Jei jaunasis konservatorius atsisakytų EP mandato, jis atitektų vienam iš žemiau pernykščiuose rinkimuose reitinguotų politikų. Pirma eilėje – Laima Liucija Andrikienė, antra – Žirmūnų vienmandatėje apygardoje rinkimuose į Seimą antra likusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
V. Landsbergis: tai ryžtingas ir savikritiškas A. Kubiliaus žingsnis
Andriaus Kubiliaus sprendimas nebesiekti partijos pirmininko posto yra ryžtingas, savikritiškas ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) naudingas žingsnis, sako šio partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Pasakyčiau, kad tai ryžtingas sprendimas, turbūt ir savikritiškas, suvokiant padėtį. Manau, kad tai bus naudinga partijai atsinaujinti, rasti naujų aspektų savo veikloje“, - pirmadienį BNS sakė V. Landsbergis, partijai vadovavęs 1993-2003 metais.
Apie A. Kubiliaus sprendimą jis teigė sužinojęs būdamas Vokietijoje. V. Landsbergis tvirtino negirdėjęs ir apie savo vaikaičio pasiryžimą siekti TS-LKD pirmininko posto.
„Jeigu tikrai mano vaikaitis eis į tuos rinkimus, aš neagituosiu prieš jį. Pamatysime, labai anksti skubate“, - teigė politikos senbuvis.
82 metų V. Landsbergis sakė pats neketinąs kovoti dėl šio posto.
„Manau, kad mano kandidatūra nėra reali kandidatūra. Žinau, kad kažkas kažkur iškėlė, bet nesiruošiu važiuot po skyrius ir agituoti už save“, - BNS sakė politikas.
Konservatorių rinkimų štabo vadovė Rasa Juknevičienė DELFI teigė, jog G. Landsbergis jau sutiko siekti partijos pirmininko posto.
„Taip, žinoma. Jis yra sąraše“, - sakė konservatorė.
Pasak jos, oficialiai norą kandidatuoti į A. Kubiliaus paliekamą vietą pareiškė ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei parlamentaras Mantas Adomėnas. Iš viso, įskaitant jau minėtą trejetuką, TS-LKD vairo siekti nori keliolika politikų.
„Bet dabar prezidiumas turi tvirtinti. Todėl gal kandidatai dar pagalvos“, - pridūrė R. Juknevičienė.
Pasak jos, savo kandidatūras konservatoriai gali atsiimti iki balandžio 3 d.
I. Degutienė: sprendimas buvo visiems netikėtas
Atsisakydamas dalyvauti Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose dabartinis konservatorių lyderis Andrius Kubilius pasielgė išmintingai, sako partijos vicepirmininkė Irena Degutienė.
Politikė sakė, kad per prezidiumo posėdį paskelbtas sprendimas buvo visiems netikėtas.
Pasak jos, užleisdamas pozicijas A. Kubilius pasielgė išmintingai, ypač po savivaldos rinkimų rezultatų, kuriuos ji apibūdino kaip „vidutiniškus“. „Partijai reikia susivienyti ir dirbti nesusiskaldžius, eiti į 2016 metų rinkimus pakelta galva, susitelkus, panaudojant ir patirtį, ir jaunatvišką energiją. Aš manau, jis (A. Kubilius) pasielgė išmintingai“, - sakė I. Degutienė.
Klausiama, kaip vertina savo galimybes partijos pirmininko rinkimuose, I. Degutienė sakė: „Dabar yra laiko pagalvoti, pamąstyti, ką toliau daryti“.
L. Bielinis: G. Landsbergio sėkmė gali sugriauti partiją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė, jog A. Kubiliaus pasitraukimas – labai netikėtas žingsnis.
„Maniau, jis kovos. Ką gi, tokiu būdu jis savotiškai sumažina įtampą partijoje“, - kalbėjo L. Bielinis, primindamas, jog trintis tarp A. Kubiliaus ir I. Degutienės jau porą metų yra vieša paslaptis.
Vis dėlto įtampos sumažėjimas gali būti trumpalaikis. Anot politologo, jei G. Landsbergis laimės TS-LKD pirmininko rinkimus, tai gali privesti prie I. Degutienę palaikančio krikdemų sparno sukilimo, o gal ir atsiskyrimo nuo partijos.
„Jeigu jis bus išrinktas, didėja grėsmė, kad krikščionys demokratai sieks autonomijos, o gal ir atsiskyrimo“, - svarstė politologas.
Paklaustas, ar jauno politiko siūlymas vadovauti TS-LKD gali būti savotiška A. Kubiliaus reakcija į liberalų sėkmę savivaldos rinkimuose, pašnekovas tokios galimybės neatmetė. „Bet neužmirškime, kad jau ilgą laiką ten vyko keisti judesiai. Partijos viduje virė tam tikros įtampos“, - pridūrė L. Bielinis.
Kol kas – „senelio anūkas“
Dar prieš porą metų G. Landsbergis politikoje nebuvo žinomas. Arenoje jis atsirado netikėtai, kaip „Vytauto Landsbergio anūkas“ TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą sąraše. Pirmo numerio G. Landsbergis negavo, bet rinkimuose tapo konservatorių sėkmės simboliu. Dabar į partijos lyderius siūlomas politikas, L. Bielinio nuomone, dar neparodė, kad yra kažkas daugiau nei „senelio anūkas“.
Pašnekovo nuomone, jei laimės, G. Landsbergis turės atsisakyti pernai iškovoto europarlamentaro mandato.
„Man regis, jis (G. Landsbergis – DELFI) turi keletą minusų. Vienas iš jų – patirtis. Jos trūkumas, tiksliau. O antras yra tai, kad jis didžiąja dalimi bus per atstumą nuo partijos, jeigu jis laimėtų. Būti partijos lyderiu ir tuo pačiu nebūti šalyje – reiškia, leisti vadovauti tiems, kurie yra antrose pozicijose. Arba atsisakyti europarlamentaro mandato ir čia sutelkti visas jėgas, arba užleisti vietą I. Degutienei“, - sakė L. Bielinis.
DELFI primena, kad konservatorių pirmininkas renkamas tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose. Pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau nei pusė visų partijos narių.
Balsavimas vyks balandžio 17-19 d.