1990 m. lapkričio 19 d. pasirašytas dokumentas pažymėjo Šaltojo karo pabaigą, rašo charter97.org, remdamasis „Gazeta Wyborcza“ informacija.
Rytų ir Vakarų diplomatai savo parašais nusiuntė daugiau tankų į metalo laužą nei jų buvo sunaikinta per visus konfliktus po Antrojo pasaulinio karo. Ši sutartis sukūrė abipusės pusiausvyros sistemą ir tai, kas buvo vadinama pasitikėjimo sistema tarp Rytų ir Vakarų. Atšaukusi savo atstovus iš konsultacinių grupių, Rusija pasiuntė nedviprasmį signalą – pasitikėjimo tarp Rytų ir Vakarų nebėra. NATO ir Rusija nuo šios akimirkos tampa priešėmis.
Žinoma, sutartis jau seniai nebegaliojo. Iš principo Rusija pažeidinėjo ją nuo pat pradžių Padniestrėje ir Kaukaze.
2007 m. paaiškėjus apie priešraketinės gynybos sistemos sukūrimą Lenkijoje, jos galiojimą pristabdė Vladimiras Putinas. Tiesa, su permaininga sėkme funkcionavo informacijos keitimosi, inspekcijų (taip pat ir oro – pagal atviro oro erdvės susitarimą), pranešimų apie karinius mokymus, kvietimų į juos atašė, pranešimų apie svarbių karinių objektų statybas sistema. Tai buvo tam tikra europietiška „apsauga“, kuri saugojo nuo ginkluotų konfliktų įsižiebimo.
Kodėl Rusija būtent dabar pasitraukė iš sutarties? Be abejo, tiesioginiu pretekstu tapo amerikiečių brigados su „Abrams“ tankais ir pėstininkų kovos mašinomis „M2A3 Bradley“ atsiradimas Latvijos, faktiškai bejėgės NATO narės, teritorijoje.
Formaliai JAV nepažeidė ĮGES – Latvija, Lietuva ir Estija prie jos neprisijungė, tai aiškindamos tuo, kad Rusija gavo privilegijuotą padėtį (į Sutartį buvo neįtrauktos su Baltijos šalimis besiribojančios Kaliningrado ir Pskovo sritys).
Bet tai, ką Vakarai laiko pasipriešinimu imperiškoms Rusijos pretenzijoms, V. Putinas laiko aljanso narių iššūkiu. O tokį iššūkį jis būtinai priims.
Ką reiškia Maskvos pasitraukimas iš ĮGES? Dalis ekspertų sako, kad nieko, nes ji vis tiek negaliojo.
Aš nebūčiau toks tikras, pabrėžia straipsnio autorius. Kiekvienam eskalavimui būdinga sava logika.
Jei Rusija dabar nori parodyti, kad ji rimtai reaguoja į Vakarų iššūkį, tai gali sukelti Kaliningrado srities remilitarizavimą (pvz, ten gali dislokuoti vidutinio nuotolio raketų „Iskander“) ir Padniestrės karinio plano pietryčių flange sustiprinimą. Tikėtina, kad Baltarusijoje vėl atsiras zenitiniai raketų kompleksai „S-300“ ir lėktuvai „Suž27“. Tai reiškia, kad abi pusės sutelks prie sienų naujų tankų ir lėktuvų.
Nutraukdamas Sutartį, V. Putinas tikriausiai ketina sužaisti pacifistinėmis nuotaikomis ir siekia suskaldyti NATO. Be to, jis nori įtikinti europiečius, kad amerikiečiai įtraukia juos į eilinę karinę konfrontaciją.
Ir visgi šie argumentai nenuslėps fakto, kad greitai vieni prieš kitus iš tiesų atsistos parengti kovai NATO ir Rusijos tankai bei lėktuvai. Abi šalys ims tikrinti savo „pasirengimą“, o klaidos, dėl kurios gali įvykti susidūrimas, laukas pastebimai sumažės.
Kovo 10 d. Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Mazuras derybose Vienoje karinio saugumo ir ginkluotės kontrolės klausimais bendros konsultacinės grupės plenariniame posėdyje dėl ĮGES pareiškė, kad rusiškoji pusė priėmė sprendimą nuo 2015 m. kovo 11 d. sustabdyti dalyvavimą bendros konsultacinės grupės posėdžiuose. Taigi 2007 m. pristabdytas ĮGES galiojimas tampa galutiniu.
Baltarusija sutiko atstovauti Rusijos interesams ĮGES bendroje konsultacinėje grupėje.