Kalbėdami apie miesto ateitį A. Zuokas su R. Šimašiumi nesutarė dėl Vilniaus viešojo transporto vystymo, sostinės turgaviečių ateities, Neries krantinės įvaizdžių.
A. Zuokas sulaukė klausimo apie savivaldybės įsteigtą taksi įmonę „Vilnius veža“, tačiau Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad taip savivaldybė pažeidė konkurenciją.
Tačiau A. Zuokas sako, kad Konkurencijos taryba į šį klausimą žvelgia siaurai. Politikas teigia, kad jam neatrodo normalu, kai 80 proc. Vilniuje veikiančių taksi įmonių registruojamos praktiškai vienu adresu ir kad asmenys, kurie jas registruoja, tarpusavyje susiję.
„Klausimas, tai kas šiandien yra monopolizavęs tą rinką? Kita vertus, reikia pasižiūrėti, kad „Vilnius veža“ sumokėtų mokesčių suma yra didesnė negu visų tų įmonių, kurios šiuo metu veikia Vilniuje. Bet, aišku, aš supratu, kad taksi verslas nėra savivaldybės verslas ir mes tą kompaniją įkūrėme dėl to meto situacijos“, - aiškino A. Zuokas.
R. Šimašius savo ruožtu džiūgavo, kad jo oponentas pagaliau susivokė, kad taksi verslas nėra savivaldybės reikalas.
„Svarbu kalbėti apie tai, kaip kilstelėti taksi verslą Vilniuje, aš turiu labai aiškų planą, kaip užtikrinti prieinamas kainas ir kaip užtikrinti aukštesnį rinkos segmentą per visų suinteresuotų pusių bendravimą bei tinkamų standartų nustatymą. Kad nebūtų Vilniuje gėda dėl taksi“, - teigė politikas, bet nenurodė, kokių tiksliai veiksmų imtųsi.
Klausiamas, ar tiesa, kad ant Vilniaus taksi, kurių įmonės registruotos Žaliųjų ežerų gatvėje, puikuojasi jo politinė reklama, R. Šimašius teigia to tiksliai nežinantis, nes tai sprendžia rinkimų štabas.
A. Zuokas šį faktą panaudojo savo reikmėms. Jis priminė prieš keletą metų vykusį teisėsaugos institucijų reidą prieš šias taksi įmones bei nurodė, kad R. Šimašiui būnant teisingumo ministru ir apsisprendus atsisakyti ministerijos automobilių, būtent šios taksi įmonės buvo pasirinktos aptarnauti Teisingumo ministeriją. „Aš tiesiog paminiu faktą, o išvadas ir apmąstymus tegul žiūri tie, kurie žiūri šiuos debatus“, - teigė dabartinis meras.
R. Šimašius sako, kad taksi įmonės tuomet buvo pasirinktos konkurso būdu – viešai ir skaidriai.
Vilniaus skolos
Klausiami apie gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimą Vilniui, abu kandidatai kalbėjo, kad šią dalį padidinti būtina.
DELFI primena, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis Vilniui buvo padidinta nuo 42 iki 48 proc., tačiau A. Zuokas sako, kad ši dalis turi artėti prie 60 proc.
„Tokiu būdu dalis, tenkanti vilniečiui, priartėtų prie tų skaičių, kuriuos turi Kauno arba Klaipėdos gyventojas. Sprendimai priklauso Seimui ir Vyriausybei“, - sakė A. Zuokas.
R. Šimašius pasakojo inicijavęs teisės aktų pataisas, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų didinama iki maždaug 55 proc.
Klausiamas apie Vilniaus skolas, A. Zuokas pasakojo, kad 2013 m. Vyriausybė Vilniui patvirtino 337 mln. litų dydžio biudžetą ir gyrėsi, esą šiandien savarankiškas biudžetas siekia 650 mln. litų. Meras pasakoja su konsultantais atlikęs papildomą skolos restruktūrizavimo analizę bei pateikęs ją Vyriausybei. A. Zuokas aiškina, kad dabar sprendimai priklauso nuo Finansų ministerijos ir Seimo.
„Praeitais metais mes restruktūrizavome apie 300 mln. litų skolų, kurios išdėliotos trejų metų laikotarpiui. Tai yra tai, ką gali padaryti miestas“, - aiškino A. Zuokas.
R. Šimašius aiškino matantis ir kitų šaltinių, be gyventojų pajamų mokesčio dalies padidinimo Vilniui. Tie šaltiniai – Vilniaus reputacijos gerinimas prieš kreditorius ir Vyriausybę. Jo teigimu, reikia atsakingai, skaidriai ir efektyviai tvarkytis su savivaldybės įmonėmis, be to, pradėti daryti aiškią kaštų ir naudos analizę.
„Kai nusipurtysime projektų, kurie yra nenaudingi ir nepelningi, bei darysime viską paskaičiuodami, tai, aš esu tikras, pusė tos skylės pavyks uždengti“, - sakė R. Šimašius, tarp tokių projektų paminėjęs Goštauto gatvės viaduką už 10 mln. eurų.
A. Zuokas savo ruožtu teigė, kad sprendimas dėl Goštauto gatvės viaduko buvo paveldėtas iš praėjusios kadencijos, kur esą Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą kuravo Liberalų sąjūdžio vicemeras. „Sutinku, kad tai nebuvo pagrindinis prioritetas šiuo momentu, bet projektas buvo patvirtintas, europinis finansavimas gautas, mes jį įgyvendinome“, - sakė meras.
Jis pabrėžė, kad Goštauto viadukas yra tik ropės viršūnėlė, esą svarbiausia tai, kad europiniais pinigais buvo sutvarkytas vienas pagrindinių Vilniaus miesto nuotekų mazgų, kai kanalizacija permetama po Neries upe ir pumpuojama iki pat Gariūnų.
Ką darys su turgumis?
Diskutuodami apie turgus abu kandidatai į merus svarstė apie civilizuotas turgavietes. R. Šimašius pasakojo, kad Vilniuje turgavietės turi transformuotis. Pasak liberalo, pavyzdys galėtų būti Halės turgus, kuris įgijo civilizuotą veidą. „Labai svarbu, kad ir Kalvarijų turgus įgautų civilizuotesnį veidą ir išlaikytų turgui būdingą žavesį“, - sakė R. Šimašius.
Politikui įtarimų sukėlė Žalgirio ir Kalvarijų gatvės kampe atsiradęs turgus, kurį jis vadino „kioskynu“. „Kokiu pagrindu jis atsirado ir kaip?“ - stebėjosi R. Šimašius.
Į pagalbą jam suskubo A. Zuokas: „Jūs galite paklausti buvusių vicemerų iš Liberalų sąjūdžio, kurie dirbo praeitoje kadencijoje. Iš jų gausite atsakymą: buvo padaryta išimtis laikinai leisti statyti minėtą turgavietę ir kažkokiu būdu tie visi statiniai tapo nuolatiniai, dingo sąvoka „laikinas“. Tai yra problema, bet mes realiai esame ją išsprendę – investuotojai turi jau pradėti rekonstrukciją, nugriauti ir panaikinti tą teritoriją, nes ji negalima pagal Bendrąjį planą. Turėtų ten atsirasti kito tipo komercinė statyba“.
Kalbėdamas apie Kalvarijų turgų, A. Zuokas teigė, kad kaip tik šiuo metu vyksta jo rekonstrukcija, tačiau jis puikavosi, kad išnuomavus turgavietę konkurso būdu iš jos Vilnius gauna aie 1,1 mln. litų nuomos mokesčio per metus, ji pritraukė apie 20 mln. litų investicijų.
„Buvo paminėtas Halės turgavietės pavyzdys, man teko tą projektą įgyvendinti 2001-2002 m. Net neabejoju, kad ir Kalvarijų turgavietė bus tokia šiuolaikiška su visais turgavietės atributais, civilizuota prekyba“, - aiškino A. Zuokas.
Neries krantinė
R. Šimašius užsiminė apie tragišką Neries krantinės būklę. „Mėgstu pabėgioti Neries krantine ir kyla klausimas, kaip neišsisukti kovos bėgiojant. Iš kokių lėšų bus tvarkoma, tai, aišku, iš savivaldybės ir europinių lėšų. Noriu labai aiškiai pasakyti principą: neturėtų būti kalbama apie vieno ar kito brangaus inkliuzo miesto centre. Upė yra geografinė Vilniaus ašis nuo Valakamių iki Lazdynų. Labai svarbu, kad tai taptų ir miestiečių judėjimo ašimi – ne tik vandeniu, bet ir palei vandenį“.
Politikas kalba, kad palei Nerį turi atsirasti patrauklūs buvimo taškai: uostas Žirmūnuose, treniruoklių kompleksai, prekybos vietos.
A. Zuokas savo ruožtu aiškina, kad Neries krantinės rekonstrukcijos planas jau ruošiamas, parengti du projektai: vienas – 24 km sveikatingumo trasa nuo Vingio parko iki Valakampių, antras – nuo Sporto rūmų iki verslo trikampio.
„Dalis projektų jau parengta, paimti leidimai statybai. Šiuo metu teikiame paraišką europiniam finansavimui. Šiaip bendra 24 km projekto vertė yra 70 mln. litų arba 20 mln. eurų, pirmąsias paraiškas teikiame jau šiuo metu“, - sakė meras.
Jo teigimu, Neries pakrantę tikimasi sutvarkyti iki 2020 m.
R. Šimašius A. Zuoko vizijas vadino Vasiukais taip pabrėždamas projektų nerealumą.
Ką darys su troleibusais ir autobusais?
Aptardamas viešojo transporto ateitį Vilniuje A. Zuokas pakartojo ankstesnius savo teiginius apie tai, kad sostinėje laipsniškai bus atsisakoma troleibusų: „Šiandien troleibusų linijų arba transporto priemonių yra apie 10 proc. mažiau nei buvo. Priežastys aiškios – tai pasenusi technologija, greitai visas viešasis transportas bus elektrinis. Tai tas pats troleibusas, tik be ūsų“.
Pasak A. Zuoko, Vilnius dalyvauja konkurse siekdamas tapti vienu iš pirmųjų miestų Europoje, išbandančiu ilguosius BRT autobusus, varomus elektra.
R. Šimašius pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi programą keturiems miestams dėl naujų autotransporto priemonių: „Būkim atviri: kad ir kas būtų Vilniaus meras, dalis tų transporto priemonių Vilniui atiteks“.
Bet jis sutiko, kad troleibusai jau yra atgyvena. „Šiandien aš matau, kad kol egzistuoja kontaktinis tinklas, jį palaikyti reikia, nes troleibusai yra ekonomiška ir tinkama transporto priemonė. Be abejo, nereikėtų jo plėsti, nes ateitis yra kitur“, - sakė politikas.
Tačiau A. Zuokas sako, kad įvaizdis, jog troleibusai yra ekonomiški, neteisingas: „Šiaip troleibuso vieno kilometro ridos kaina yra 15-20 proc. didesnė nei tokio paties dydžio 12 metrų autobuso. Todėl čia nėra ekonomijos“.